KET nurodoma, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę. Taip pat yra išimtis, kada saugos diržo segėti neprivaloma – žmonėms, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą.
Kas kaltas, jei keleivis nesegi diržo?
Gali kilti klausimas, kas laikomas atsakingu už suaugusių bei sveikų keleivių diržo segėjimą automobilyje – pats keleivis ar vairuotojas? Pasak Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, keleivis yra atsakingas už savo saugumą ir privalo vykdyti jam deleguotą pareigą – užsisegti saugos diržą: „Be abejo, atvejais, kai kalbama apie mažamečius vaikus, neįgaliuosius, kuriais reikia pasirūpinti, atsakomybę prisiima vairuotojas ar kitas suaugusysis. Taip pat vairuotojas gali nevežti tokio keleivio, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių – neužsisega saugos diržo. Administracinė nuobauda skiriama tam asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą“.
Lietuvos įstatymai numato, kad naudojimosi saugos diržais bei vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Pasak pašnekovės, saugos diržų nenaudojimas dar išlieka vienu iš pakankamai dažnai nustatomų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau vairuotojų ir keleivių sąmoningumas didėja. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų vykdomų prevencinių priemonių rezultatus, galima teigti, kad vairuotojai ir keleiviai vis dažniau rūpinasi savo saugumu ir važiuodami automobiliu užsisega saugos diržus taip pat įprato bei naudoja vaikams vežti skirtas specialias sėdynes.
„Per pirmus 9 šių metų mėnesius išaiškinta apie 16 400 atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai nenaudojo saugos diržų (tarp jų 2 393 – keleivių padaryti pažeidimai). 2022 metais iš viso nustatyta apie 25 000 šių pažeidimų“, – sakė J. Liutkienė.
Pavežėjų kasdienybė
Itin dažnai su diržą užsisegti atsisakančiais keleiviais susiduria pavežėjai bei taksi vairuotojai. Pastarieji turi įstatymų numatytą teisę nevežti tokio keleivio. „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius primena, kad pavežėjimo kelionės metu tiek vairuotojams, tiek keleiviams galioja tos pačios kelių eismo taisyklės, kaip ir paprastos kelionės atveju – keleiviai privalo segėti saugos diržus.
„Savo ruožtu reikalaujame iš savo vairuotojų, kad kelionių metu būtų laikomasi KET, įskaitant ir saugos diržus. Jeigu keleivis atsisako užsisegti diržą, vairuotojas gali atšaukti kelionę ir nurodyti tai kaip priežastį. Paaiškėjus, kad vairuotojas nesilaiko KET, jis yra perspėjamas bei edukuojamas, o susidūrus su besikartojančiais ar piktybiniais pažeidimais, tokio vairuotojo prieiga prie platformos gali būti sustabdyta“, – ne tik keleivių, bet ir vairuotojų atsakomybę pabrėžė A. Pacevičius.
Dažnai išgelbsti gyvybę
Nors kai kuriems vairuotojams bei keleiviams atrodo priešingai, saugos diržai automobilyje skirti užtikrinti saugumą avarijos atveju. GMPT transporto skyriaus koordinatorius Ričardas Rusteika sako, kad paramedikai pastebėjo, jog neseginčių saugos diržų vairuotojų ir keleivių traumos būna sunkesnės ir dažniau mirtinos. Pagrindinės traumos, kylančios per avariją nesegint diržo, yra galvos ir krūtinės traumos, kai nesegintis saugos diržo keleivis ar vairuotojas iš inercijos lekia į priekį, trenkiasi į vairą, prietaisų panelę ar priekinį stiklą. Taip pat neretai vairuotojai bei keleiviai iškrenta pro išdužusius langus ar atsidariusias duris ir dažnai pakliūva po besiverčiančiu automobiliu.
„Norint, kad saugos diržai atliktų numatytą funkciją, turi būti tvarkingi, automatinės fiksacijos sistema nesugedusi, o diržų užsegimas turi atitikti keleivio ūgį. Neseniai Kauno rajone žuvo 3 metukų mergaitė, kuri segėjo saugos diržą, bet diržas nebuvo įrengtas ir sureguliuotas pagal jos dydį, todėl mergaitė iš jo išslydo. Ne veltui yra sugalvotos vaikiškos kėdutės automobiliuose. Ne mažiau svarbūs ir sėdynių galvos atlošai. Jei atlošas sureguliuotas per aukštai ar per žemai, traumų tikimybė didėja“, – pasakojo R. Rusteika.
GMPT atstovas, paklaustas, ar saugos diržas gali išgelbėti gyvybę, atsakė „vienareikšmiškai taip“. Jis pridūrė, kad Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai tampa sužalojimų, įvykusių dėl saugos diržo vengimo, liudininkais, darbe susidurdami su pasekmėmis, kurias reikia tvarkyti nedelsiant: „Dirbant šį darbą, paprastai nebūna laiko analizuoti ar buvo laikomasi saugos reikalavimų“.
Lietuvos policijos atstovė nuogąstavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikus suaugusieji veža pasisodinę ant kelių, leidžia jiems važiuoti ant galinės sėdynės per vidurį įsikibus į priekines sėdynes. Neretai maršrutinėmis transporto priemonėmis važiuojantys keleiviai taip pat neužsisega saugos diržų, nors jie yra įrengti.
„Užsegtas saugos diržas, įvykus eismo įvykiui, gali apsaugoti vairuotoją ir keleivį(-ius) nuo tragiškų padarinių, kūno sužalojimų ar net žūties. Kaip rodo praktika, daugiausia nukenčia eismo įvykiuose keleiviai, kurie neužsisegę saugos diržų (iškrenta iš transporto priemonės, yra prispaudžiami prie priekinės keleivio sėdynės, patiria sunkias galvos traumas). Pavyzdžiui, mikroautobusui nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus, iš jo iškritę keleiviai patiria sunkiausius sužeidimus ar net žūsta“, – sakė J. Liutkienė.