Galimi pokyčiai svarstymui buvo pateikti dar šią vasarą. Buvo siūloma, kad jie įsigaliotų lapkritį, tačiau naujausioje versijoje matyti, kad atsižvelgus į pastabas, kai kurių pokyčių neliko, o numatytas įsigaliojimo terminas nukeltas mėnesiui.
Atmetė policijos siūlymą
Spalio 21 dieną registruotame nutarimo projekte neliko vieno iš labiausiai visuomenėje ir viešojoje erdvėje aptartų pokyčių – privalomo atstumo laikymosi. Susisiekimo ministerija siekė, kad važiuojant 100 km/val. greičiu, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės privalėtų būti ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Kaip teigiama siūlyme, toks punktas įvestas Policijos departamento siūlymu.
Pavyzdžiui, žiemą automagistralėje važiuojant 110 km/val, atstumas iki kito automobilio turėtų būti mažiausiai 55 metrai. Važiuojant lėčiau nei 100 km/val, šis reikalavimas liktų rekomendacinis.
2023 m. įvyko 176 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu susidūrė ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės, kai iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Šių eismo įvykių metu 8 žmonės žuvo (magistraliniuose ir krašto keliuose po 3 žmones) ir 209 buvo sužeisti.
Nepaisant to, panašu, kad šis reikalavimas liks rekomendaciniu ir važiuojant greičiau, nes naujausiuose siūlomuose pakeitimuose šio reikalavimo neliko.
„Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“, – rašoma nutarime.
Tiesa, liko Lietuvos dviratininkų bendrijos ir Lietuvos dviračių sporto federacijos siūlymas laikytis privalomo atstumo lenkiant dviratininkus ir kitus eismo dalyvius, judančius važiuojamosios kelio dalies kraštu.
„Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta“, – tvirtinama siūlyme.
2024 m. balandžio 7 d. kelyje Kaunas–Marijampolė įvykęs eismo įvykis, kai į ilgiau nei parą kelkraštyje priverstinai sustojusį ir stovėjusį vilkiką atsitrenkė kitas ta pačia kryptimi važiavęs vilkikas. Šio eismo įvykio metu žuvo į stovėjusią transporto priemonę atsitrenkusio vilkiko keleivis.
Norint išvengti tokių situacijų, buvo norima įtvirtinti reikalavimą, kad tokioje vietoje sustojusi transporto priemonė būtų patraukiama per 3 valandas, tačiau šio pasiūlymo taip pat atsisakyta. Teisės grupė pateikė pastabas, jog ginčo metu būtų sunku įrodyti, kada tiksliai sustojo automobilis.
Legaliai kirsime ištisinę liniją?
Dar vienas esminis siūlomas pokytis – legalus ištisinės juostos kirtimas. Dabar taisyklėse nėra numatyta išimčių, todėl kliūties apvažiavimas, kirtus ištisinę liniją, techniškai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį gresia ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Dabar siūloma palengvinti vairuotojų dalią ir oficialiai leisti kliūtį, kuri trukdo eismui ir nėra lengvai pašalinama, apvažiuoti kertant ištisinę liniją.
„Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams“, – siūloma nutarime.
Nauji ženklai
Naujausiuose siūlymuose atsisakyta kai kurių ženklų paaiškinimų keitimo, tačiau išlieka paaiškinimas dėl eismo kontrolę atliekančios įrangos žymėjimo bei „Mažos taršos zonos“ ženklo įvedimas.
„Nustatyta, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas. Siekiant apie šias zonas tinkamai informuoti eismo dalyvius būtina reglamentuoti šių zonų ženklinimą. Todėl siūlomi nauji draudžiamieji kelio ženklai Nr. 561 „Mažos taršos zona“ ir Nr. 562 „Mažos taršos zonos pabaiga“, kurie būtų įrengiami savivaldybės tarybos nustatytoje miesto teritorijoje“, – teigiama pasiūlymus lydinčiame rašte.
Priduriama, kad konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas nustatys kiekviena savivaldybė ir informuos apie tai eismo dalyvius pasirinktu būdu.
Yra dvi kelio ženklo „Automatinė eismo kontrolė“ versijos, todėl siekiama vairuotojus aiškiau informuoti, ką fiksuoja kelyje įrengtos kameros.
Pirmasis ženklas, kuriame pavaizduotas automobilis ir motociklas, turėtų būti naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai.
O antrasis, kuriame pavaizduota tik juoda kamera, naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs nustatyto greičio režimo ir, esant techninėms galimybėms, kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.
Siūloma, kad šie pokyčiai įsigaliotų dar 2024 m. gruodžio 1 d.
Pokyčiai nuo lapkričio 1 d.
Primenama, kad nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. mažėja leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.
Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Neasfaltuotose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.
Lapkritį prasideda ir žieminių padangų sezonas, tačiau vairuotojai dar turi šiek tiek laiko tuo pasirūpinti. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Dygliuotos padangos gali būti naudojamos nuo lapkričio 1 iki balandžio 10 dienos, o vėliau už jų eksploatavimą vairuotojai yra baudžiami. Be to, tam, kad būtų užtikrinamas pakankamas automobilio sukibimas su slidžia kelio danga, padangoms taikomi ir protektoriaus gylio reikalavimai – jis turi būti ne mažesnis nei 3 mm.
Mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis gruodžio–vasario mėnesiais yra draudžiama.
Už netinkamą padangų naudojimą Lietuvoje gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų bei techninės apžiūros anuliavimas.
Remiantis policijos pateikta statistika, per praėjusius metus vairuotojai nustatė 766 vairuotojus, kurių transporto priemonės padangos neatitiko joms keliamų reikalavimų.