Kiekvieną tragišką įvykį keliuose lydi įvairūs tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti ne tik nelaimių priežastis, tačiau ir jų aplinkybes. Įvykus tokiems eismo įvykiams dirba ne tik gausios policijos, medikų ar ugniagesių gelbėtojų pajėgos, tačiau ir teismo medicinos ekspertai, kurie pripažįsta, jog žiniasklaidoje išvydę žinias apie tragiškas nelaimes keliuose, jau žino, kad kitą dieną jų lauks daug darbo.
Dauginiai sužalojimai ir sutraiškytos kaukolės
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, l. e. skyriaus vedėjo pareigas Ovidijus Petkelis teigia, kad po tragiškų eismo įvykių, kiekvieno žuvusio žmogaus kūnas, pirmiausia, vežamas būtent į teismo medicinos ekspertų laboratorijas, kuriose nustatomi tikslūs avarijų metu žmonių patirti sužalojimai ir jų mirties priežastis.
„Po transporto priemonių eismo įvykių visų žuvusiųjų kūnai keliauja pas mus tolimesniam ištyrimui dėl patirtų sužalojimų nustatymo ir jų ryšio su mirtimi patikslinimo. Tai, kiek ir kokius sužalojimus patiria žmonės labai priklauso ir nuo pačio eismo įvykio: ar tai nutrenktas pėsčiasis, ar lengvųjų automobilių susidūrimas, ar lengvojo automobilio susidūrimas su sunkiasvore transporto priemone. Viskas taip pat priklauso ir nuo greičio bei pačio eismo įvykio specifikos, todėl ir žmonių sužalojimai būna įvairūs. Vieno dominuojančio sužalojimo, kuris sukelia mirtį – nėra“, – sako O. Petkelis.
Teismo medicinos ekspertas teigė, kad beveik visais atvejai po eismo įvykių fiksuojami dauginiai sužalojimai, dauginiai kaulų lūžiai, dauginiai vidaus organų pažeidimai su kraujavimu tiek į kūtinės, tiek į pilvo ertmes. Vis dėlto, O. Petkelis atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai eismo įvykio metu žūva automobilio vairuotojas ar keleiviai, jų patiriami sužalojimai būna mažesni nei tuomet, kai susiduriama tiesiogiai su žmogumi ar kėbulo neturinčia transporto priemone.
„Automobilio vairuotojo ar keleivių patiriami sužalojimai nebūna tokie masyvūs ir jų būna mažiau nei tuomet, kai nutrenkiamas pėsčiasis, ar jis būna pervažiuojamas. Kai eismo įvykiuose žūsta pėstieji, dažniausiai fiksuojami atviri blauzdikaulių, šlaunikaulių lūžiai, šonkaulių dauginiai lūžiai, kurių lūžę dalys pažeidžia tiek plaučius, tiek širdį. Būna ir tokių atvejų, kai pervažiavus pėsčiąjį būna sutraiškoma kaukolė. Jei kalbėtume apie vairuotojus ar kitus automobilio keleivius, sužalojimų skaičius ir jų masyvumas taip pat priklauso ir nuo to, ar jie segėjo saugos diržus, ar vis tik jų nebuvo užsisegę“, – aiškina teismo medicinos ekspertas.
Tiesa, anot jo, tokiais atvejais, kai automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir transporto priemonės susiduria kaktomuša, žmonių patiriami sužalojimai taip pat būna masyvūs.
„Susidūrimo metu žmonės trenkiasi galva į stiklą, atsiranda galvos traiškytiniai sužalojimai, masyvios plėštinės žaizdos. Jei automobilis verčiasi, o vairuotojas nebūna užsisegęs saugos diržo, būna atvejų, kad žmogus iškrenta per durelių lango ar stoglangio angą, o besiverčiantis automobilis jį prispaudžia. Tačiau vienos mirties priežasties dažniausiai nebūna, nes mirtis dažniausiai ištinka dėl dauginių sužalojimų“, – sako teismo medicinos ekspertas.
Greitis sumaitoja ne tik transporto priemones
O. Petkelis teigia, kad žmonių patiriamų sužalojimų kiekis ir masyvumas proporcingai auga ir didėjant važiavimo greičiui. Teismo medicinos ekspertas sako, kad kartais pareigūnai pasidalija vaizdais iš eismo įvykio vietos, o pamačius, kaip atrodo transporto priemonė, kurioje žuvo žmogus, nebekyla klausimų, kodėl ir kūnas būna taip stipriai sužalotas.
„Kartais atrodo, kad nė vieno sveiko kaulo kūne nebelieka. Tad kuo didesnis greitis, kuo avarija masyvesnė, tuo ir kūnas, be abejonės, sužalojimas labiau“, – teigia O. Petkelis.
Vis dėlto, teismo medicinos ekspertas aiškina, kad atvejai, kada automobilių eismo įvykių metu kūnas būna padalinamas – nuplėšiamos galūnės, yra labai reti, tačiau jų kur kas dažniau pasitaiko tuomet, kai į avarijas patenka motociklininkai.
„Tuomet, kai žūsta motociklininkai, kurie važiuodami dideliu greičiu susiduria su kita transporto priemone ar kita kliūtimi ir dėl inercinės jėgos jų kūnai yra sviedžiami į kažkokį objektą, pasitaiko atvejų, kai būna nuplėšiama ranka ar koja“, – sako teismo medicinos ekspertas.
Didesnė dalis smurtinių mirčių – eismo įvykiuose
O. Petkelis teigia, kad eismo įvykiuose žūstančių žmonių kūnai priskiriami prie smurtinių mirčių statistikos, o ji sudaro apie trečdalį visų kūnų, kurie atkeliauja į teismo medicinos ekspertų laboratorijas.
„Tikslios statistikos mes nefiksuojame, tačiau skirstome, kiek yra smurtinių ir nesmurtinių. mirčių. Smurtinės mirtys yra tokios, kurios įvyksta dėl nužudymų, savižudybių, apsinuodijimų, nelaimingų atsitikimų ar eismo įvykių. Nesmurtinės mirtys fiksuojamos dėl įvairiausių ligų. Pas mus apie 30 proc. būna smurtinės mirtys, o eismo įvykiai sudaro didesnę dalį smurtinių mirčių, kurias mums tenka tirti“, – sako Vilniaus teismo medicinos tarnybos l. e. p. skyriaus vedėjas.
Paklaustas, kokio amžiaus ir lyties žmonių kūnai atkeliauja tyrimams po eismo įvykių, O. Petkelis teigė, kad tikslios statistikos nėra, tačiau remiantis bendrąja praktika, dažniausiai skirtumai pastebimi išskiriant ne lytį, o tai, kokiai eismo dalyvių grupei žmogus priklausė.
„Jei žūsta pėstieji, tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės. Jei žūsta vairuotojai, būna įvairių atvejų, tačiau vis tik dažniau tai būna vidutinio ir jaunesnio amžiaus žmonės. Lyties tikrai negalima išskirti, nes vyrų ir moterų skaičiai labai panašūs. Kiek rečiau atkeliauja vaikų kūnai, tačiau tokių atvejų taip pat pasitaiko“, – aiškina teismo medicinos ekspertas.
O. Petkelis pabrėžia, kad žuvusiųjų po eismo įvykių kūnai į laboratorijas atvežami ištisus metus, tačiau teismo medicinos ekspertai pastebi, kad šiltuoju metų laiku tokių atvejų skaičius būna didesnis, o tai, veikiausiai, susiję su kiek didesniu eismo dalyvių atsipalaidavimu ir dažniau vairuotojų viršijamu leistinu greičiu.