Pagal architektės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės viziją, Reformatų sodo projektas atspindi svarbiausius istorijos momentus, atgaivinti želdynai suteikia geresnes sąlygas vietos florai ir faunai, taip pat ramią vietą medžių pavėsyje čia randa ir vietiniai gyventojai, ir miesto svečiai.
Istoriškai jautrios ir urbanistiškai svarbios vietos atnaujinimo projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į daugybę skirtingų aspektų, tokių kaip istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdynų analizė, taip pat gyventojų išreikštos pastabos ir paveldosauga. Sodo atnaujinimo projektu siekta išsaugoti vietovės istorinį identitetą, tačiau įprasminti jį naujai, pritaikyti erdves šiuolaikiniam žmogui.
Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas teigia, kad tai buvo ne tik labai sveikintina, bet ir būtina iniciatyva. „Reformatų sodo atnaujinimo projektu mes tikrai turime džiaugtis, – sako specialistas ir teigia, kad atnaujinimai miesto urbanistiniame audinyje yra būtini: – Mes dažnai neišnaudojame galimybių sutvarkyti, padaryti geriau. Reikia džiaugtis ir gerbti tuos žmones, kurie daro ir eina į priekį.“
Naujų ir istorinių elementų ryšys
Optimaliam skvero funkcionalumui sukurta visapusiška infrastruktūra, užtikrinanti patogumą ir saugumą lankytojams. Sukurta nauja takų sistema, sutvarkyti želdiniai. Viena esminių projekto idėjų – naikinti sovietinį betoninių apkasų imitavimą, atkuriant buvusio reljefo paviršių, kuris buvo destrukciškai paveiktas 1983 m. projekto apkasų. Centrinėje sodo dalyje, priešais sinodo pastatą, buvo sunaikintos kapinės. Architektei J. S. Večerskytei-Šimeliūnei norėjosi atstatyti tą žemės paviršių, įprasminti tą vietą panaudojant minimalios intervencijos priemones. Kapinių teritorija palikta kaip „ramybės pieva“, pabrėžiama tik želdiniais ir informacinėmis priemonėmis, jos supamos baltų rožių juostomis ir atitvaromis.
Taip pat atnaujintame Reformatų sode pažymėta ir pirmosios reformatų bažnyčios, Konsistorijos pastato, dviejų koplyčių pamatai ir kapinių tvoros. Šiose teritorijose užsodinti svogūniniai pavasariniai augalai. „Reformatų skvere yra išlaikyti peizažinio parko principai, išsaugoti seni medžiai, suprojektuoti takeliai, kuriamas santykis tarp krūmynų, sodinamų ir senų medžių. Nors naujai pasodinti gamtos elementai projektui visiškai atsiskleisti padės tik po kelerių metų, gerą rezultatą matome jau dabar“, – sako architektas Tauras Paulauskas.
Trijų teritorijų kompozicija
Rašytiniai istoriniai šaltiniai ir ikonografija parodė, kad skvero teritorija iki atnaujinimo buvo nevienalytė tiek charakteriu, tiek funkcija. Sodą sudarė trys sklypai, priklausę Reformatų bendruomenei. Architektės J. S. Večerskytės-Šimeliūnės naujai sukurta projekto kompozicija – išlaikytos trys teritorijos, kiekvienai jų pritaikytas individualus želdyno charakteris. I zona – aktyvi, kamerinių renginių erdvė, III zona – rekreacinė erdvė ir jas jungianti II zona – skersinė ašis tarp Evangelikų reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų.
Rekreacinė erdvė-pieva iš šiaurinės pusės ribojasi su Reformatų senosiomis kapinėmis. Suprojektuotos naujos takų trasos, visas žiedinis takų tinklas, kurio paskirtis užtikrinti, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija, o kviestų pasivaikščioti, žaisti. „Pagal senamiesčio regeneravimo projektą, prioritetas buvo atkurti senąsias erdves ir tai buvo padaryta. Atkūrus senąjį miesto reljefą, pažymėjus archeologines buvusių pastatų vietas, visa likusi erdvė paliekama gyventojams ir miesto svečiams, kurioje susiburia ir jaukiai gali jaustis visų socialinių sluoksnių žmonės, o tai išties džiugina“, – sako architektas T. Paulauskas ir yra įsitikinęs, kad tai, jog šiandien žmonės jau susitinka, leidžia savo laiką atnaujintame skvere, ir yra svarbiausia.
Daug diskusijų kėlęs projektas
Dėl Reformatų sodo projekto kilo daug diskusijų, nevengiant kritikuojančių komentarų. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyventojų, miestiečių išreikštas pastabas, projekto želdyno sprendiniai buvo keisti, nuspręsta išsaugoti dar daugiau medžių. Kritikai teigė, kad projekte nebuvo tikslingai atsižvelgta į vietos istorines aplinkybes.
Vis dėlto Reformatų skvero projektas paremtas ne vienu istoriniu aspektu ir atskleidžia teritorijos svarbiausias išlikusias kultūrines ir gamtines vertybes: želdyną, reformatų istorijos palikimą. „Kai prasidėjo pirmieji užduoties formulavimo procesai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga turėjo savo pasiūlymų, pastabų, kad jis būtų taisyklingai inkorporuotas ir kad jame atsiskleistų reformacijos idėja. Į pastabas ir mintis architektė tikrai atsižvelgė, – teigia buvęs Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas A. Mituzas ir pabrėžia: – Viskas yra įprasminta paminklu reformacijai ir tai yra reikšmingiausia, ką galima padaryti.“