Tarp konstruktyvumo ir dekoratyvumo balansuojantis stilius susiformavo Prancūzijoje prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą ir išliko populiarus iki 5-ojo praeito amžiaus dešimtmečio vidurio. Jam būdingos novatoriškos, modernios formos, suderintos su raiškiu ir spalvingu dekoru, įkvėptu, kaip niekada anksčiau, kelionių į tokius tolimus kraštus kaip pietinis Ramiojo vandenyno regionas, Egiptas, Kinija – vietas, tapusias prieinamomis pramogų išsiilgusiems kolonistams, laivais ir traukiniais keliaudavusiems po pasaulį. Tiems europiečiams, kurie keliauti negalėjo, subjektyvias tolimų kraštų meno interpretacijas siūlė tokie įtakingi menininkai kaip Henri Matisse‘as, Paulis Gauguinas ir Paulis Cezanne‘as.
Toliau suminėtos kelios skirtinguose planetos kraštuose esančios vietos, portale lonelyplanet.com skelbiamos publikacijos autorių nuomone, galinčios pagrįstai didžiuotis savais art deco šedevrais.
Durbanas, Pietų Afrika
Art deco stiliaus pėdsakas Durbano miesto architektūroje daug reikšmingesnis nei galima pamanyti vos permetus žvilgsniu lakoniškus, tinkuotus pastatus. 3-iajame ir 4-ajame praeito amžiaus dešimtmečiais, nors afrikietiškojo nacionalizmo nuojauta jau smelkėsi į visą kontinentą, kolonializmas ir toliau klestėjo. Art deco klestėjimo laikotarpiu kolonistai Europos muziejus ir galerijas pripildė iš Afrikos atsigabentų tenykštės kultūros artefaktų ir religinės paskirties trofėjų, o menininkai noriai pasidavė afrikietiškų motyvų įtakai.
Neilgai trukus tie patys, tik išgrynintos formos ir atitinkamai stilizuoti motyvai ėmė skverbtis atgal į Afriką. Kai kurie iš jų ir tapo vertingais art deco meno pavyzdžiais. Tuo metu tokie miestai kaip Durbanas išgyveno sparčios plėtros stadiją. Nors tiek art deco, tiek kolonializmo galas buvo visai čia pat, o Pietų Afrikoje jau buvo klojami apartheido pamatai, miestų architektams atrodė svarbu, kad jų kūriniai atspindėtų modernias, europietiškas pažiūras.
Apie sudėtingą miesto istoriją liudija tokios vietos kaip Surrey rezidencija, kenotafas Francis Farewell skvere, „Colonial Mutual“ pastatas, „Adam’s Booksellers“ centras, „Suncoast“ kazino, „Lowry’s Corner“ ir „Surat Hindoo“ asociacijos pastatas. Durbano art deco bendrija gali pasiūlyti vertingų miesto žemėlapių su nuorodomis į dėmesio vertus objektus, todėl susipažinti su art deco stiliaus miesto architektūra tikrai pavyks, ypač jei apsistosite pačiame centre įsikūrusiame viešbutyje „Albany“.
Kasablanka, Marokas
Turint omenyje, kad Prancūzija kolonizavo Maroką 1912 metais, t. y. tada, kai art deco dar tik formavosi, šio stiliaus pavyzdžių gausa Kasablankos architektūroje stebinti neturėtų. Prancūzijos protektorato Maroke laikais sukurti darbai turėjo šį tą mauriško. Jei buvo tradicinio marokietiško dizaino ir art deco stiliaus mišinys.
Kaip tai atrodo, nesunku suprasti žvelgiant į tokius statinius kaip kino teatras „Rialto“, miesto teismo rūmai „Palais de Justice“, „Maret“ pastatas, šiuolaikinio meno muziejus „Villa des Arts“ ir 1918 metais iškilęs centrinis paštas „La Poste“. Prieš pasukant link 1922 metais pastatyto žymiojo viešbučio „Transatlantique“ arba kito – „Le Doge“. Būtina pražingsiuoti Rue Idriss Lhrizi aveniu.
Neipyras, Naujoji Zelandija
Po 1931 metais Hoko Įlanką supurčiusio žemės drebėjimas beveik visas Naujosios Zelandijos Neipyro miestas buvo sulygintas su žeme. Tai, kas nesugriuvo, sudegė. Tačiau atstatytas uostas yra tokia tiksli art deco stiliaus pagrindinės gatvės kopija, kad buvo imtas lyginti su Majami Bičo ir Santa Barbaros panoramomis, o 2007 metais tapo vienu iš pretendentų į „Unesco“ pasaulio pavaldo objektus.
Lankantis Neipyre nevalia neapžiūrėti „Daily Telegraph“ būstinės, Nacionalinės tabako bendrovės pastato ir Tomo Parkerio fondo. Žinoma, visas miestas prilygsta art deco aistruolio svajonei.
Jei dieną nutartumėte leistis į architektūros apžvalgai ir vyno degustacijai skirtą turą (tarkim, po seniausią Naujosios Zelandijos vyno regioną vintažiniu automobiliu), vakare vertėtų apsistoti art deco stiliaus „Masonic“ viešbutyje. Pastatas stovi senojo, 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pastatyto, bet per žemės drebėjimą sugriauto viešbučio vietoje. Šiandieninės versijos autorius – architektas iš Velingtono W. J. Prowse‘as.
Kaunas, Lietuva
Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kaunui buvo lemta trumpam atsikvėpti ir netgi tapti Lietuvos sostine. Todėl nekeista, kad kaip tik tuo metu prasidėjo statybos, kurių iniciatoriams rūpėjo perteikti šalies pažangą suteikiant art deco žavesio miesto architektūrai. Kaip ir daugelyje kitų vietovių, vienas ryškiausių Kauno art deco pavyzdžių yra Centrinis paštas.
Ne tiktai jis, bet ir bankų, taip pat vyriausybiniai (Kauno savivaldybės pastatas) ir kitų institucijų pastatai turėjo tapti naujo skyriaus Lietuvos istorijoje simboliais. Minėtina, kad garsiosios Prisikėlimo bažnyčios projektas buvo paruoštas ne kada nors, o 1932 metais, o bažnyčios pamatai pradėti montuoti 1934 metais.
Visą sąrašą rasite ČIA.