Prabanga – lova ir langai
„Visų pirma, bajorus nuo valstiečių skyrė turto kiekis: dauguma kilmingųjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo toli gražu ne vieną dvarą, tarp kurių keliaudavo.
Skyrėsi ir statinių dvare kiekis – pasiturintieji jų turėdavo kur kas daugiau. Vargingesnių bajorų dvarai primindavo valstiečių sodybas, tuo tarpu didikai išgalėdavo pasistatyti net tuo metu itin retus mūrinius namus, kuriuos apsupdavo ūkiniais pastatais, klėtimis ir net svečiams apsistoti skirtais statiniais“, – pasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja, istorikė dr. Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė.
Dr. N. Dambrauskaitės-Martinkėnės teigimu, nors bajorų namuose netrūko importinių baldų bei spalvingų audinių, kai kurie jų prabangos aspektai mums pasirodytų savaime suprantami net ir paprasčiausiuose namuose.
„Bajorai leisdavo sau turėti stiklinius langus. Tai buvo labai reta, nes stiklas buvo brangus ir tikrai ne kiekvienam prieinamas. Valstiečių namuose langai dažniausiai būdavo aptraukiami oda, riebaluotu popieriumi ar drobe.
Didele inovacija XVI-ame amžiuje laikyta ir lova – ją turėdavo tik pasiturintys bajorai ir didikai. Didžiajai visuomenės daliai miegoti buvo įprasta ant plačių medinių suolų. Tik bajorų dvaruose galima buvo rasti ir tokių naujoviškų baldų, kaip spinta, indauja ir net – kėdės su atlošais. Visa tai laikyta išskirtine prabanga“, – sakė VU dėstytoja.
Būta ir panašumų
„Pramogos, tokios, kaip medžioklė ar puotos, taip pat buvo tik bajorų privilegija, nes valstiečiai tiesiog neturėjo tam laiko – priklausomai nuo sezono ir gamtos sąlygų, jie nuolat dirbdavo, laisvas nuo darbo dienas skirdami asmeniniams buities ir žemės ūkio darbams“, – teigė N. Dambrauskaitė.
Didžiausio Lietuvoje dvaro viešbučių vadovas, bajoriškosios istorijos žinovas Vadim Ovčinko pastebi, kad tarp senųjų laikų ir šiandienos būta ir panašumų: pavyzdžiui, nuo šiandieninių mažai skyrėsi tų laikų didikų puotos.
„Anais laikais, kaip ir šiandien, bajorų dvaruose švenčių metu stalai lūždavo nuo skanėstų. Valgoma buvo daug mūsų kraštuose dažnai sutinkamos žuvies: silkės, karpio, upėtakio ir kitų. Taip pat didelę reikšmę čia turėjo mėsa. Ne tik medžioklės grobis, bet ir ūkyje auginama jautiena, kalakutiena.
Tiesa, didikai mėgaudavosi ir šiandien kiek rečiau sutinkamais žąsų patiekalais. Išlaikydami šią bajorišką tradiciją, iki šiol dvare auginame pulką žąsų, o restorane siūlome dvariškus žąsies skanėstus“, – sako Pakruojo dvaro atstovas.
Pasak jo, turtingesnių bajorų puotose netrūkdavo ir jūros gėrybių – vėžių, moliuskų, taip pat – alkoholinių gėrimų.
„Šiandieninėse lietuviškose šventėse sutinkamos salotos, sezoninės daržovės – taip pat panašios į tas, kuriomis džiaugėsi mūsų bajorai. Tad bent vienu aspektu galime su jais lygintis – maistu“, – sakė V. Ovčinko.
Šiandien bajoriškas gyvenimas – ramybė ir gamta
Pamėginti suprasti, kaip bajorišką gyvenimą įsivaizduojame šiandien, nusprendė viena iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Omberg group“, Vilniaus Bajorų rajone statanti paskutinį projekto „Bajorų lajos“ etapą.
„Su savo klientais kalbame apie tai, kaip jie įsivaizduoja tikrą bajorišką gyvenimą mūsų laikais. Šiandien daugeliui tai – galimybė mėgautis buvimu šalia gamtos ir patogiu susisiekimu visame mieste, šilti, saugūs namai bei maloni kaimynystė.
Lokacija – labai svarbu
Dr. N. Dambrauskaitė-Martinkėnė pastebi, kad šiandien naujakurių įvardijamas noras gyventi šalia gamtos, bet patogiai ir greitai pasiekti miestą, aktualus išliko dar nuo LDK laikų.
„Bajorai dvarus ir juos supančias žemes ne tik gaudavo iš Didžiojo kunigaikščio, bet ten, kur teritorijos buvo laisvos, galėdavo juos ir pirkti. Renkantis vietą, svarbiu kriterijumi tapdavo atstumas iki miesto, nes jame vykdavo prekyba, tad ten parduoti buvo gabenama visa dvaro produkcija.
Itin svarbi mūsų didikams buvo ir gamta. Dvaro valdose turėti mišką, ežerą ar upę buvo svarbu dėl medienos, žuvies, tačiau taip pat – ir dėl emocinių aspektų. Gamta buvo laikoma sava, artima gyvenimo dalimi“, – bajorišką Renesanso realybę pristatė istorikė.
Pasak E. Gudauskienės, iš naujakurių poreikių akivaizdu, kad šiandien bajoriškas gyvenimas yra siejamas ne tiek su išskirtine prabanga ir teisėmis, bet su aukšta kasdienio gyvenimo kokybe.
„Mūsų klientai nori gyventi gryname ore, mėgautis ramybe, jaustis saugūs, patogiai keliauti įvairiais būdais: pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu. Galiausiai – gyventi šiltai ir nemokėti už tai brangiai. Tai tikrai neskamba kaip prabanga, su kuria vaizduotėje tikriausiai daug kas siejame senovės dvarus“, – kalbėjo „Omberg group“ atstovė.
