Abejoja projekto skaidrumu
Pavilnio gyvenvietėje esančios Džiaugsmo gatvės gyventojai sunerimę: čia planuojama statyti 2000 kv. m prekybos centrą. Arkadijus Bliuminas, kurio kaimynystėje, už tvoros, ketinama statyti komercinį pastatą, „Delfi būstui“ pasakoja apie naują kaimyną sužinojęs visai netikėtai, kai pamatė, kad 0,8 ha sklype atliekami matavimo darbai. Kaip vėliau redakcijai paaiškino pats projekto vystytojas, sklype buvo atliekami želdinių patikros darbai, reikalingi pastato projektui parengti dar prieš jo viešinimo procedūras.
Pastebėję sklype atliekamus darbus, gyventojai ėmė domėtis, ar neketinama jame pradėti statybos darbų. Reikėtų paminėti, kad tuomet (ir gruodžio 8 dieną, kai rašomas straipsnis), minėtas sklypas dar priklausė fiziniam asmeniui, kuris oficialiai neturi sąsajų su vystytoju, jame planuojančiu statyti prekybos centrą. Tai kaimynystėje gyvenantiems žmonėms sukėlė dar daugiau įtarimų.
Kaip tvirtina bendruomenės atstovas A. Bliuminas, gyventojams pradėjus domėtis, kas bus statoma jų kaimynystėje, paaiškėjo, kad savivaldybėje, pasak A. Bliumino, „skubos tvarka derinami projektiniai pasiūlymai. Sklypo paskirtis, prieš tai buvusi gyvenamoji, pakeista lapkričio pradžioje į komercinę, o savivaldybė lapkričio viduryje jau pritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir prieš pat šventes numatė pasiūlymų viešinimą."
Gyventojai, pasak pašnekovo, baiminasi, kad dar gruodžio mėnesio pabaigoje savivaldybė pritars šiems projektiniams pasiūlymams.
„Toks skubėjimas verčia abejoti, ar bus tinkamai įvertintas statinio poreikis, jo sprendinių tinkamumas ir ar bus atsižvelgta į gyventojų interesus. Susidaro įspūdis, kad savivaldybė jau yra pritarusi statytojo numatomo prekybos centro statybai, o viešinimo procedūra galimai bus tik formali. Būtina nurodyti, kad pati savivaldybė siekia apriboti didelių prekybos centrų statybas. Tai nurodyta ir naujame Vilniaus miesto bendrame plane. Pagal jį sklypas, kuriame bus prekybos centras, patenka į teritoriją, kur didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendrasis plotas negali viršyti 500 kv. m. Tačiau dabar siekiama pastatyti daugiau nei 4 kartus didesnį prekybos centrą“, – sako A. Bliuminas.
Jis tęsia, kad gyventojai nesupranta, kodėl viešai savivaldybė, deklaruojanti siekį užtikrinti darnią miesto plėtrą bei kurti gyvenimo tokiame mieste kokybę, dabar tarsi pamiršo tokius savo siekius ir leidžia tarp individualių namų statyti didžiulį prekybos centrą. A. Bliuminas pabrėžė, kad gyventojai nėra prieš prekybos centro statybas, tačiau jie viliasi, kad vystytojas ir savivaldybė bus linkę atsižvelgti į bendruomenės nuomonę ir, svarbiausia, sumažinti ketinamo statyti pastato dydį iki 500 kv. m.
Savivaldybė ieško sprendimų
„Delfi būstas“ pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės, ar minėtame sklype Džiaugsmo gatvėje išties bus prekybos centras ir kaip jo statybas galėtų koreguoti gyventojų interesai bei prašymai. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, savivaldybė girdi vietos gyventojus ir yra linkusi padėti spręsti jų ir vystytojo nesutarimus.
„Džiugu, kad aktyvūs piliečiai buriasi į bendruomenes pagal savo interesus. Matydami šią grupę ir kai kuriuos klausimus Vilniaus miesto savivaldybei, norime paaiškinti situaciją dėl planuojamos parduotuvės ir kartu atsakyti į jūsų klausimus, kuriuos čia jau iškėlėte. Manome, kad tik bendraudami galėsime pasiekti visoms pusėms priimtiną rezultatą ir atsisakyti ultimatumų ar kaltinimų“, – teigia M. Pakalnis.
Vyriausiojo miesto architekto teigimu, šio sklypo paskirtis pakeista pagal dabar galiojantį Bendrąjį planą (BP), kuriame nurodyta, kad teritorijoje gali būti ir komercinės paskirties pastatų. Ši teritorija yra greta pagrindinės gatvės, komercijai ir prekybai tinkama, todėl toks pakeitimas, savivaldybės ekspertų vertinimu, yra logiškas ir teisingas.
„Ar Vilniaus miesto savivaldybė gali blokuoti šį paskirties pakeitimą? Pagal teisės aktus, mes, gavę kreipimąsi, tiesiog privalome pakeisti paskirtį į kitą galimą (pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, šiuo atveju pagal Bendrąjį planą, per 5 darbo dienas). Žinoma, jei teritorija tam netinkama, pavyzdžiui tarp vienbučių namų norima pastatyti daugiabutį ar panašiai, mes imamės prieštaraujančių veiksmų, kartais pasiekiame ir teismus. Šiuo atveju siekis ginčyti statytojo norą statyti komercinį objektą, juo labiau savo sklypo naudojimo rodikliais (užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas) artimą kontekstui, nebūtų argumentuotas. Teritorija, kaip minėta anksčiau, tam yra tinkama“, – paaiškina M. Pakalnis.
Koks Vilniaus interesas dėl šio sklypo ir kokį kompromisą norima rasti? Anot M. Pakalnio, statytojas čia norėjo pastatyti tipinę 2000 kv. m ploto parduotuvę vidury asfalto lauko – automobilių stovėjimo aikštelės. Svarbu pabrėžti, kad naujajame, tačiau vis dar nepatvirtintame miesto Bendrajame plane nustatyta, jog šioje vietoje maksimalus mažmeninės prekybos objekto dydis – 500 kv. m. „Delfi būstas“ primena, kad apie tokį galimą plotą kalba ir Džiaugsmo gatvės bendruomenė.
„Suprantamas vystytojo noras suderinti projektą, kol šis planas dar nėra patvirtintas. Galime atvirai pripažinti, kad sprendimas čia ir kitose nedidelio intensyvumo gyvenamosiose zonose leisti tik tokį maksimalų prekybos objekto dydį priimtas 2018 metais, kai dar nebuvo dabar akivaizdžiai matomų tendencijų, jog prekybos objektai bus arčiau gyventojų, dar nebuvo atsiradusi visa kategorija gyventojų mėgstamų apie 2000 kv. m. dydžio prekybos centrų artimojoje gyvenamojoje aplinkoje. Situacija absurdiška, tačiau dėl bukai biurokratiškų teisės aktų, aprašančių Bendrojo plano rengimo ir viešinimo tvarką, nebeturime galimybės keisti šio Bendrojo plano sprendinio dabar, turime tvirtinti planą tokį, koks jis yra“, – pripažįsta vyriausiasis miesto architektas.
Reikalauja dalį patalpų skirti bendruomenės poreikiams
Pašnekovas tęsia, kad poreikis turėti mažesniųjų prekybos objektų segmentą arčiau gyventojų yra akivaizdus, todėl, greičiausiai, tai bus pirma tema, apie kurią diskutuojama stebint Bendrojo plano įgyvendinimą ir jo poveikį tiek gyvenimo kokybei, tiek verslo sąlygoms.
„Dabar nesame bukai įsikabinę dar negaliojančio reikalavimo statyti ne didesnę nei 500 kv. m. dydžio parduotuvę. Iš kitos pusės, suprantame bendruomenės nuogąstavimus, kad jos artimoje aplinkoje neatsirastų į tranzitinį srautą orientuotas ir neigiamų pasekmių keliantis objektas. Todėl mes nesutikome, kad čia būtų statoma tipinė parduotuvė“, – sako M. Pakalnis.
Jo teigimu, vystytojo buvo pareikalauta pagrįsti parduotuvės dydį aplinkinio gyventojų skaičiaus, pasiekiamumo analize, prisitaikyti prie esamų užstatymo principų, išanalizuoti planuojamo objekto poveikį kraštovaizdžiui. Taip iškelta sąlyga, kad naujasis prekybos centras būtų skirtas vietos bendruomenei, kurtų viso rajono savotiško mažo centro įvaizdį ir atliktų funkciją, reikalingą bendruomenei telkti, – numatyti kavinę, pašto skyrių, daugiafunkcę atvirą erdvę, kuri gali virsti turgeliu ar renginių vieta, ir panašiai. Taip pat reikalauta, kad būtų išsaugoti vertingi želdiniai ir pasodinta naujų.
„Svarbu tai, kad visi kiti rodikliai – užstatymo intensyvumo, tankumo, aukščio – yra mažesni, nei leidžiama ir pagal dabar galiojantį senąjį, ir pagal būsimą naująjį BP. Taigi iki šio projekto nueitą kelią vertiname kaip gerą pasiekimą, kuris gali suderinti tiek sklypo vystytojų, tiek aplinkinių gyventojų, tiek savivaldybės interesus. Projekto su analizėmis ir poveikio kaimynystei vertinimu kol kas dar neturime. Tad ir galutinai vertinti, ar planuojamas prekybos centras atitinka mūsų lūkesčius, dar negalime. Kai tik bus – būtinai pasidalinsime“, – komentuoja M. Pakalnis.
Vystytojas tikina, kad projektas – pagal teisės aktus
Žurnalistams apsilankius sklype A. Bliuminas sakė, kad vystytojas nėra linkęs kalbėtis su vietos gyventojais ir išklausyti jų pasiūlymų bei kritikos. Anot pašnekovo, planuojamas pastatas neatitinka bendruomenės poreikių.
Viešai prieinamuose dokumentuose matyti, kad projektinius pasiūlymus parengė UAB „313 architects“, statytojas yra fizinis asmuo H. K. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi). Sklype bus statomas „Rimi“ prekybos centras, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius yra Giedrius Bandzevičius, o minėto planuojamo statyti prekybos pastato vystytojas – Darius Nedzinskas.
Pavilnio bendruomenė išplatino viešą laišką Švedijos AB „ICA Gruppen“, „Rimi Baltic“ generaliniam direktoriui Edgarui Sesemannui, kuriame kelia klausimus dėl jau minėtų G. Bandzevičiaus ir D. Nedzinsko santykių, D. Nedzinsko reputacijos. Laiške taip pat prašoma pagrįsti, kodėl bendrovė prekybos centro projektui vystyti pasirinko bendradarbiauti būtent su šiuo vystytoju.
Pasak paties D. Nedzinsko, kuris „Delfi būstui“ papasakojo apie planuojamą projektą ir konfliktą su gyventojais, Pavilnio bendruomenė, platindama laišką, savo kovą yra nukreipusi į jį patį, o ne į planuojamą projektą. Be to, vystytojo teigimu, tokie gyventojų veiksmai kenkia Lietuvai ir jos įvaizdžiui.
Anot pašnekovo, planuojant minėtame sklype statyti prekybos tinklą, buvo atliktos visos reikalingos procedūros.
„Pirmiausia yra sklypas, idėja, ką jame galima daryti, tuomet idėja susiejama su esamais reglamentais, įstatymais ir dokumentais, šiuo atveju – su bendruoju planu, nes sklypo detalusis planas niekada nebuvo parengtas, specialiojo plano nėra, tai reiškia, kad turime vadovautis galiojančio bendrojo plano sprendiniais. Kadangi sklypo paskirtis komercinė, jis yra šalia gatvių, šalia gyventojų, tai toje vietoje susiklosčiusi tendencija, kad prekybos tinklų operatoriai nori turėti šalia gyvenviečių, prie gerai privažiuojamų kelių, maždaug apie 2000 kv. m parduotuvę“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, paprastai tokiose parduotuvėse būna apie 1300 kv. m prekybos salė, 500 kv. m sandėlis ir dar kelios patalpos, skirtos nuomoti. Šiuo atveju, anot D. Nedzinsko, tai galėtų būti Lietuvos pašto skyrius, vaistinė, veterinarijos vaistinė, kas yra reikalinga aplinkiniams žmonėms, taip pat kavinė, kuri galėtų būti bendruomenės laiko praleidimo vieta, traukos objektas ar pan.
„Kai jau turi idėją, kreipiesi į Vilniaus miesto savivaldybę, ji išduoda projektinio pasiūlymo rengimo užduotį. Ten yra surašyti visi reikalavimai, kuriuos nustato savivaldybė, atsižvelgdama į bendrojo plano ir kitus reikalavimus. Kai gaunama ta užduotis, prasideda darbas architektų, kurie paruošia projektinius pasiūlymus, juos perduoda savivaldybei ir, jeigu pateiktoje dokumentacijoje nėra trūkumų, tie projektiniai pasiūlymai yra paskelbiami“, – komentuoja pašnekovas.
Jis tęsia, kad gruodžio pirmą dieną savivaldybės puslapyje atsirado pranešimas apie numatomą viešą projektinių pasiūlymų svarstymą. Taip pat sklype pakabinta informacinė lentelė, kurioje turi būti nurodyta visa pagrindinė informacija apie projektą: kokiu el. paštu galima siųsti savo pasiūlymus, telefonai ir pan.
„Žinodami, kad situacija yra susijusi su daugelio aplink gyvenančių gyventojų interesais, norais ir pan., mes norime vystyti projektą, kuris būtų harmoningas. Jis skirtas gyventojams aptarnauti, vadinasi, turi būti taip sukurtas, kad patiktų tiems gyventojams. Antras aspektas – objektas tame sklype turėtų stovėti taip, kad kiek įmanoma būtų mažiau paveikta aplinka. Kad žaliosios zonos būtų suformuotos atsižvelgiant į augalinę struktūrą, kokia yra būdinga Pavilnio mikrorajonui ir Džiaugsmo gatvei. Kad visi susisiekimo sprendiniai būtų tokie, jog netrikdytų žmonių normalaus gyvenimo, o prisidėtų prie geresnio“, – pasakoja D. Nedzinskas.
Žada atsižvelgti į logiškus pasiūlymus
Planuojamo statyti prekybos centro vystytojas D. Nedzinskas tikina, kad, žinant gyventojų susidomėjimą planuojamu statyti objektu, dar prieš oficialų projekto sprendinių viešąjį svarstymą buvo surengta nuotolinė diskusija. Pasak pašnekovo, diskusijos metu buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, projekto vizija. Taip pat išgirsta daug konstruktyvių gyventojų pasiūlymų, į kuriuos, pasak vystytojo, bus atsižvelgta.
„Jeigu jūs klausiate, į kokius norus gali ir turi būti atsižvelgta, tai aš sakyčiau, kad į logiškus ir į įgyvendinamus. Jeigu siūloma įrengti viešąją biblioteką ir baseiną, tai jau sunkiai įgyvendinamas pasiūlymas. Bet, žinote, buvo pasiūlymų, kad mes sutvarkytume šalia esantį valstybinį sklypą, kuriame galėtume įrengti parką. Mes buvome pasiūlę, kad galbūt ten reiktų įrengti vaikų žaidimo aikštelę ir sporto įrenginių, bet bendruomenė teigė, kad čia jiems reikia ramybės parko, kitaip tariant, turi būti vandeniui laidūs takeliai, suoliukai ir jokių įrenginių. Toks pasiūlymas yra logiškas, į jį reiktų atsižvelgti“, – sako pašnekovas.
Pasiteiravus D. Nedzinsko, ar ketinama atkreipti dėmesį į bendruomenės prašymą statyti mažesnį prekybos centrą (500 kv. m), jis teigia, kad tokio dydžio parduotuvių tokiose vietose šiandien jau niekas nebestato.
„Plotą diktuoja parduotuvės technologija, technologinio sprendimo, kad prekybos centras būtų 500 kv. m, nė vienas operatorius neturi. Tokio dydžio parduotuvių nėra, nebent kur nors Senamiestyje ar pan. Čia idėja tokia, kad gyvenvietėse turi būti prekybos vietų tokio dydžio, jog jos visiškai tenkintų gyventojų poreikius, jiems nereikėtų važiuoti į miestą, sudaryti kamščių, nereiktų judėti iš savo gyvenamosios teritorijos. Ta parduotuvė būtų skirta gyventojams, kurie gyvena trijų kilometrų spinduliu“, – sako pašnekovas.
Gyventojams daug nerimo kelia ir galimas triukšmas dėl sunkiasvorio transporto, parduotuvės ventiliacijos, šildymo įrenginių. D. Nedzinskas tikina, kad tokių problemų būti neturėtų.
„Pačios parduotuvės planas rodo, kad dešinėje pusėje bus sandėlis, įvažiavimas, kuris kėlė žmonėms daug klausimų, jis bus uždaras, kaip garažas, vadinasi, sunkusis transportas, kuris atveža prekes vieną kartą per dieną (darbo dienomis – 8 val., ne darbo dienomis – apie 19 val., įvažiuoja į garažą, užsidaro vartai ir jokių garsų, kvapų nėra. Toliau yra prekybos salė ir nuomos plotai, kavinė“, – aiškina pašnekovas.
Jis tęsia, kad virš patalpų yra padaryta antresolė, antras aukštas, kuriame bus sudėta visa kondicionavimo, vėdinimo, šildymo įranga.
„Kodėl? Pirmiausia, anksčiau parduotuvėse šiuos įrenginius dėdavo ant stogo, tačiau tada reikėdavo daryti akustines sieneles ar įgyvendinti kitus brangius sprendimus, o dabar daugelis parduotuvių tai deda į pastato vidų, techninį aukštą. Taip sukuriami keli privalumai: pirmas – estetinis vaizdas, antras – garsai, trečias – aptarnavimas šaltojo sezono metu. Mes jau turime patirtį su kitais objektais – šiuos dalykus išsprendžiame ir tikrai nebūna jokių problemų aplink gyvenantiems žmonėms. Be to, juk projektas turi atitikti visas higienos normas. Taigi mes gyventojams atsakėme, kad čia problemų nebus“, – tikina pašnekovas.
Neramina pastato aukštis
Gyventojai taip pat kėlė klausimą dėl parduotuvės aukščio, tačiau D. Nedzinskas sako, kad pastatas bus statomas Džiaugsmo gatvės lygyje (nuokalnėje), atstumas nuo pastato iki artimiausio gyvenamojo namo bus 25 metrai, kaimynai matys maždaug pusantro metro stogo atkarpą, kurią planuojama apsodinti medžiais.
„Mes turime tris kartus daugiau žaliųjų zonų, nei yra reikalaujama. Tą pastatą atitraukėme maksimaliai iki gatvės, tad jis apsaugos nuo triukšmo ir dulkių už nugaros esančius kaimynus. Beje, vyks viešas susirinkimas su bendruomene, visi galės pateikti savo pasiūlymus ir jie bus arba priimti, arba ne, priklausomai nuo jų turinio ir situacijos“, – tikina pašnekovas.
D. Nedzinskas, paklaustas, kodėl viešai prieinamuose dokumentuose nurodyta, kad projekto statytojas yra fizinis asmuo, tas pats, kuriam gruodžio pradžioje vis dar priklausė minėtas žemės sklypas, sako, jog tai jokių įstatymų nepažeidžia, toks klausimas – greitai išsprendžiamas. Pasak pašnekovo, tikimasi, kad jau greitai žemės sklypas priklausys vystytojui.
„Delfi būstas“ pasiteiravo teisininkų, ką keičia tai, kad sklypas, kuriame planuojamos komercinio pastato statybos ir dalyvauja ne viena akcinė bendrovė, priklauso fiziniam asmeniui. Pasak advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerio, advokato Deivio Valiulio, kartais procedūros atliekamos vieno fizinio asmens vardu (pirminio savininko), nors realus projekto savininkas jau būna kitas fizinis ar juridinis asmuo, kad būtų mažiau dėmesio projektui jo derinimo metu ar taip formaliai išvengta interesų konflikto, jei tikrasis projekto savininkas yra tiesiogiai ir / ar netiesiogiai susijęs su derinančiais asmenimis ar institucijomis.
„Taip pat gali būti stengiamasi išvengti neigiamos įtakos, neigiamos viešosios nuomonės apie plačiai žinomas įmones ar prekės ženklus, jei kiltų pasipriešinimas dėl pažeidžiamų gyventojų teisių, tai formaliai ginče dalyvautų viešai nežinomas žemės sklypo savininkas“, – komentuoja teisininkas.