„Tokios nišos atsirado pirmuosiuose tipiniuose namuose. Tai ne tik „chruščiovkių“ bruožas – tokį patį sprendimą galima išvysti ir stalinistiniuose pastatuose. Kad žmonių kasdienis gyvenimas būtų šiek tiek lengvesnis, buvo sugalvota speciali technologija. Konstruktyvaus sprendimo dėka sienos po langu būdavo plonesnės, o jose buvo įstatomos specialios grotelės šaltam orui praleisti. Tam tikra prasme šias nišas galima vadinti šaldytuvų pirmtakėmis. Jose susidarydavo ypatinga vėdinimo sistema. Ten nebuvo nieko antgamtiška, tiesiog į jas patekdavo šaltas lauko oras“, – pasakojo architektas Ruslanas Kirničanskis.
Tokios dėžės tapdavo malonia premija tiems, kurie iš sukežusių medinių kaimo namų ar komunalinių būstų su visu savo turtu atsikeldavo į naujus daugiabučius, bet nežinodavo, kaip ilgiau išsaugoti maisto produktus nesugedusius.
„Tais laikais butai būdavo skiriami jau su apdaila. Žmogus, gavęs orderį butui, galėdavo per vieną dieną įsikelti į naujus namus ir juose apsigyventi. Statybininkai savo ruožtu stengdavosi užtikrinti maksimalų komfortą. Nišoje su durelėmis žmogus galėjo laikyti maisto produktus, pieną ir net mėsą“.
„Šis sprendimas sulaukė savo gerbėjų ir toks eksperimentas buvo pripažintas tikrai sėkmingu. Tačiau vėliau daugiabučių statybos su virtuvėje po langu įmontuotu šaldytuvu nutrūko dėl nepraktiškumo. Visų pirma, pramonei buvo sudėtinga parūpinti tiek plokščių masinėms statyboms. Pirmieji penkių aukštų daugiabučiai turėjo būti pigūs, kad po karo juose būtų galima apgyvendinti kuo daugiau žmonių ir taip išspręsti socialinę problemą. Antroji priežastis, kodėl buvo liautasi naudoti tokius „šaldytuvus“, buvo tikrų šaldytuvų atsiradimas 7-ajame dešimtmetyje“.
„Šaldytuvai buvo gaminami ir Sovietų Sąjungoje, bet iš pradžių turėti nuosavą šaldytuvą buvo prabanga. Nustojus statyti namus su tokiomis nišomis, žmonės negalėjo susitaikyti, kad jų nebėra. Tuomet jie ant langų pradėjo kabinti savadarbes plienines dėžes. Jos turėjo pakeisti pamėgtus „šaldytuvus“ po palangėmis, kurie, tiesą sakant, nebuvo itin praktiški, bet leido taupyti elektros energiją“, – sakė R. Kirničanskis.