XIX amžiaus pabaigoje pastatytas istorinis pastatas tamsiu paros metu tarsi atgyja nušvisdamas elegantiškomis spalvomis, išryškinančiomis unikalius fasado elementus, o tuo pačiu puikiai įsilieja į miesto kraštovaizdžio aplinką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Labai džiaugiamės galutiniu rezultatu. Mūsų idėja naujai, meniškai apšviesti teatro fasadą išsaugant ir išryškinant pastato architektūrines bei istorines detales buvo puikiai įgyvendinta. Matome, kaip kas vakarą prie teatro pasigrožėti įspūdingai apšviestu pastatu sustoja būreliai žmonių. Tūkstančiai žmonių į atsinaujinusį muzikinio teatro sodą plaukė pirmosiomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo dienomis, kuomet miestiečiai ir miesto svečiai galėjo džiaugtis įspūdingu meniniu šviesų ir muzikos šou“, – teigia Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas kultūrai ir bendriems reikalams Rimantas Lekavičius.
Įkvėpimas – Lvivo nacionalinis operos ir baleto teatras
Nuspręsti, kaip apšviesti unikalų istorinį pastatą buvo patikėta talentingiausiu šviesų dailininku Lietuvoje tituluojamam Arvydui Buinauskui. Išskirtinai elegantišką ir interaktyvų teatro fasado apšvietimą pasiūlęs menininkas prisipažįsta, kad jį įkvėpė Lvivo operos ir baleto teatras.
Prieš keletą metų Ukrainoje viešėjęs menininkas susižavėjo subtiliu, šviesiu, istorinio pastato unikalumą išryškinančiu apšvietimu ir laukė progos, kol galės pabandyti panašią nuotaiką sukurti ir ant vieno iš Lietuvos pastatų.
„Kai gavau užklausą dėl Kauno muzikinio teatro fasado apšvietimo, iš karto žinojau, kad atėjo metas įgyvendinti savo svajonę – sukurti tokį didingą, bet tuo pačiu subtilų apšvietimą, kad teatras it perlas švytėtų tamsiu paros metu“, – prisimena A. Buinauskas.
Pasak šviesų menininko, kiekvienas pastatas – jo sienos, linijos diktuoja sąlygas galutinei meninio apšvietimo idėjai. Bet ne ką mažiau svarbus ir techninis idėjos įgyvendinimas.
„Tokie projektai – ilgalaikiai, o mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur daug drėgmės, didelė temperatūrų kaita. Todėl šviestuvų kokybė turi būti ypatingai gera. Didelis darbas atsirinkti pačius geriausius technologinius sprendimus. Džiaugiuosi, kad įgyvendinant šį projektą dirbau su didelę patirtį šioje srityje turinčia „Sonus exsertus“ komanda. Be jos pagalbos, tokio stipraus darbo tikrai nebūčiau sukūręs“, – tvirtina A. Buinauskas.
Istorinis pastatas – daugiau niuansų, į kuriuos privalu atsižvelgti
Inovatyvius apšvietimo, įgarsinimo bei scenos technologijų sprendimus Lietuvoje diegiančios įmonės įgyvendintų projektų sąraše ne viena kultūros įstaiga – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Keistuolių teatras Vilniuje, Valstybinis jaunimo teatras.
Ilgametės patirties diegiant vidaus bei lauko apšvietimo darbus turinčios įmonės vadovas Edmundas Žižys neslepia, kad Kauno valstybinio muzikinio teatro fasado apšvietimo projektas nebuvo iš lengvųjų.
XIX amžiaus pabaigoje pastatytas pastatas yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, o tai reiškia, kad teko ieškoti instaliacinių sprendimų, kurie nepakeistų pastato autentiškumo, idėjas reikėjo suderinti su ne viena institucija.
„Kadangi teatras ribojasi su miestui priklausančiu parku, dalis šviestuvų turėjo būti sumontuoti parko teritorijoje, todėl projektas turėjo būti papildomai derinamas ir su Kauno miesto savivaldybe. Kompromisus su savivaldybės specialistais radome gana greitai“, – džiaugėsi E. Žižys.
Vienas didesnių iššūkių su kuriais teko susidurti apšvietimą montavusiai komandai – kaip išgauti tam tikrą fasado apšvietimo kampą neįleidžiant šviestuvų į grindinį. Sprendinius kaip sukurti tą patį efektą sumontuojant šviestuvus ant paties pastato rasti pavyko, visgi kai kurių idėjų teko atsisakyti.
„Tam, kad galėtume iš toliau apšviesdami subtiliau išryškinti teatro stogo linijas, norėjome sumontuoti apšvietimo įrenginius ant gretimų pastatų, kurie nepriklauso teatrui. Deja, ši idėja liko neįgyvendinta“, – apgailestavo E. Žižys.
Kauno valstybinio muzikinio teatro fasado apšvietimui naudotos modernios kokybiškos ir ilgaamžės technologijos, efektyviai naudojančios ir taupančios energiją.
„Įgyvendindami savo projektus siekiame, kad mūsų darbu būtų galima džiaugtis ir grožėtis ilgą laiką. Todėl visuomet naudojame kruopščiai parinktas tvarias medžiagas ir technologijas“, – teigia įmonės vadovas.
Teatro fasado apšvietimo prietaisų šviesos šaltinis – LED, be to, patys prietaisai parinkti ir suprogramuoti taip, kad veiktų apie 50 proc. pajėgumu. Nakties metu, kai pro šalį praeina vos vienas kitas žmogus, apšvietimo intensyvumas dar labiau sumažinamas ir išjungiamos tam tikros ne pagrindinių fasadinių pusių zonos.
„Kaip ir daugumoje mūsų kuriamų projektų, muzikiniame teatre darbus organizavome nuo idėjos iki „raktų atidavimo“. Pastatą skenavome, kad galėtume sukurti vizualizacijas ir įvairias apšvietimo simuliacijas, projektavome visą elektros instaliaciją. Norime, kad užsakovas turėtų kuo mažiau rūpesčių ir galėtų koncentruotis į sprendimų priėmimą“, dalinosi E. Žižys.
Šviesos valdomos vieno mygtuko spustelėjimu
Tam, kad pastato apšvietimas būtų lengvai valdomas, buvo sukurta unikali šviesų valdymo sistema. Ji vos vieno mygtuko spustelėjimu leidžia iš bet kurio interneto ryšį turinčio kompiuterio adaptuoti pastatą prie tam tikro renginio tematikos, pasirinkti norimą suprogramuotą šviesų žaismės scenarijų, atsižvelgiant į paros laiką ar kalendorines datas. Pavyzdžiui, valstybinių švenčių dienomis valdymo sistema automatiškai nuspalvina pastato fasadus Lietuvos trispalvės spalvomis.
Šiuo metu vakarais muzikinio teatro fasadas šviečia Ukrainos vėliavos spalvomis. Pasak Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojo kultūrai ir bendriems reikalams R. Lekavičiaus, ir patys miestiečiai noriai reiškia pageidavimus, kokiomis spalvomis galėtų nušvisti istorinis Kauno pastatas.
„Sulaukiame daugybės prašymų apšviesti teatro fasadą tam tikromis spalvomis tam tikrų dienų, paminėjimų proga. Smagu, kad daugelį šių pageidavimų galime išpildyti. Mūsų tikslas toks ir buvo – meniniais ir technologiniais būdais padėti geriau jaustis žmonėms, pakelti jų nuotaiką“, – sako teatro atstovas.