NT vystytojams keliama vis aukštesnė kartelė: konkuruoja ne tik kainomis

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, kartelė naujiems pastatams yra keliama. Reikalavimus kelia ir gyventojai, kurie vis aktyviau įsitraukia į jų miestuose statomų objektų planavimą, pabrėžia gyvenamųjų ar komercinių pastatų architektūros, santykio su aplinka svarbą. NT plėtotojai stengiasi įrodyti, kad seka tendencijas ir yra linkę konkuruoti, kuris išvystys originalesnį, patrauklesnį projektą. Tai pastebi ir ekspertai, teigdami, kad nors ir mažais žingsneliais, architektūra ir planavimas Lietuvoje tobulėja ir tai galime pamatyti savomis akimis didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Statiniams keliama aukšta kartelė

Matyti architektūros ir planavimo evoliuciją matyti ir apie ją diskutuoti galima stebint Lietuvoje kasmet vykstantį geriausių NT projektų konkursą „Už darnią plėtrą“, kurį šiemet jau keturioliktą kartą organizuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Darnios plėtos akademija. Šiųmetis konkursas jau artėja link kulminacijos – geriausių projektų paskelbimo: spalio 15 dieną architektų, energetikų ir NT ekspertų komisija aplankė paskutiniuosius konkurse dalyvaujančius objektus. Šiemet konkurse dalyvauja net 29 NT projektai: 9 paraiškos, pretenduojančios į Ateities projekto prizą, ir 20 į „Už darnią plėtrą 2021“ pagrindinio prizo laimėtojus. Paraiškos pateiktos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

Ekspertai, aplankę jau įgyvendintus ir dar tik planuojamus projektus nedaugžodžiauja: vystytojai jau mąsto šiuolaikiškai, yra linkę siekti darnos su aplinka ir vietos bendruomene. Žinoma, visada yra, kur tobulėti.

Architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Linas Naujokaitis sako, kad šių metų konkursas išsiskiria dalyvių ir pristatomų darbų gausa, bet svarbiausia, kad pristatomi objektai kurti ne vienerius metus ir netgi dešimtmečius.

„Tai yra didelės apimties kompleksiniai projektai, demonstruojantys išaugusias Lietuvos nekilnojamo turto vystytojų galimybes ir potencialą. Tai ištisi kvartalai ar pastatų grupės su profesionalia kokybiška architektūra, preciziškai sutvarkyta ir išbaigta aplinka. Tokie pavyzdžiai rodo, kaip išaugo mūsų vystytojų, statybininkų ir architektų prestižas ir atliekamo darbo lygis“, – pažymi ekspertas.

„Swedbank“ NT klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis taip pat pažymi, kad šiemet konkurse dalyvaujantys projektai yra ne tik pavieniai pastatai, bet ir ištisi sutvarkyti, apželdinti gyvenamieji ar komercinių patalpų kvartalai.

„Smagu, kad šiemet tarp konkurso dalyvių turime ne tik atskirų pastatų, bet ir daug pastatų kompleksų. Tai rodo aukštą projektų ir plėtotojų brandą bei kelia konkurso kartelę. Be to, pastebėjau, kad vystytojai vis daugiau investicijų, dėmesio bei išradingumo skiria pastatus supančios aplinkos funkciniam ir estetiniam sutvarkymui. Taip pat matau subrendusį konkurso dalyvių požiūrį į komercinių projektų tvarumą. Jei anksčiau vystytojai dėdavo daug papildomų pastangų, kad atitiktų tarptautinių tvarumo sertifikatų reikalavimus, tai dabar kai kurių plėtotojų projektai, atrodytų, šiuos reikalavimus atitinka natūraliai, nes tvarumas jau persismelkė į šių vystytojų DNR. Apibendrinant, šių metų konkursas tikrai išsiskiria stiprių projektų gausa visose kategorijose ir bus nelengva išrinkti laimėtojus“, – sako M. Trimonis.

Apie dėmesį energiniam tvarumui kalba ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis. Jo teigimu, dėmesys statybos darbų kokybei ir energiniam efektyvumui sumažėjo, tačiau dėl to, kad šiandien statybų sektoriuje tai jau tavo savaime suprantamais dalykais.

„Man pasisekė, kad jau eilę metų turiu galimybę matyti, susipažinti, kaip kuriami pastatai Lietuvoje. „Kuriami“ galimai platesne prasme. Nuo investuotojų, plėtotojų ir architektų idėjų derinimo projektuose, jų pripažinimo kaimyninėse bendruomenėse, kokybiškos ir sparčios statybos, gamtinės aplinkos tausojimo iki išradingai darbui ir poilsiui įrengtų patalpų, meninį lygį siekiančio gerbūvio, dėmesio naujakurių bendruomeniškumo pradmenims. Praktiškai be išimčių tokie vis drąsesnių, brandesnių, toliaregiškesnių idėjų rezultatai yra tiek pastaruoju metu, tiek ir šiemet konkurso komisijos lankomi pastatai. Sumažėjo dėmesys statybos darbų kokybei ir energiniam efektyvumui. Ne, čia nieko blogo. Tiesiog tai savaime suprantami ir išspręsti dalykai. Nebent diskutuojama dėl vienos ar kitos technologinės naujovės tarp įvairių pasitaikančių. Norisi tikėti arba vertėtų įsitikinti, kad ir konkurse nedalyvaujantys pastatai Lietuvoje kuriami panašiai“, – pažymi mokslininkas.

Projektai atspindi šiandienes aktualijas

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie Lietuvoje vystomus NT projektus urbanistiniu požiūriu. Architektė dr. Dalia Bardauskienė sako, kad būtent urbanistika šiandien tampa vis svarbesnė visuomenei, todėl, natūralu, prioritetą tam turi teikti ir NT vystytojai.

„Šiemet konkurse dalyvauja išskirtinai daug objektų, todėl galima pastebėti bendrą tendenciją – dauguma objektų pasižymi įdomiais, kokybiškai įgyvendintais architektūriniais urbanistiniais sprendimais. Ypač augo ir tobulėjo aplinkos želdinimo ir interjerų, kuriuos sukūrė patyrę Lietuvos ir užsienio profesionalai, darbų kokybė. Išskirtinai estetiški, originalūs biurų interjerai, čia panaudoti ir meno kūriniai ir aukštosios technologijos. Želdinimo darbų kokybe išsiskiria gyvenamųjų namų teritorijos, vaikų žaidimo aikštelės. Maloniai nustebino gamybinės paskirties objektai. Matosi, kad užsakovams svarbus ne tik optimalus gamybos proceso organizavimas, bet ir tai, kaip objektai dera prie miesto aplinkos, ar kraštovaizdžio. Mūsų matytų gamybinių objektų sprendimai įdomūs, džiugina pravažiuojančių akį“, – komentuoja architektė.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šių metų konkursas, pritraukęs itin gausų dalyvių būrį, iš dalies atspindi po pandemijos pažadintą ir dar taip neseniai netikrumo suvaržytą nekilnojamojo turto rinką.

„Vertinant konkurso projektus, stebime drąsių konversijų tendenciją būsto sektoriuje: teritorijų ir pastatų atnaujinimai šalia centrinių miesto zonų, keli „pionieriai“ projektai atrakinantys plėtrai potencialias naujas teritorijas Vilniuje ir Kaune. Džiugina itin aukštai iškelta komercinio turto projektų – biurų, logistikos ir gamybos centrų – kokybės kartelė. Tai yra stiprus prioritetų signalas: dėmesys darbuotojui, aplinkai, tvarumo siekiui, nes jau daugeliui statytojų BREAAM ar kiti tarptautiniu mastu pripažinti tvarumo sertifikatai tampa ne privilegija, o būtinybe“, – pabrėžia NT ekspertas.

Aplankiusi konkurse dalyvaujančius projektus, komisija jau netrukus diskutuos apie tai, ką pamatė, ir kiekvienas komisijos narys balsuos už, jo manymu, geriausią šių metų NT projektą. Tačiau komisija nelems nugalėtojų – balsuoti galės kiekvienas iš jūsų. Visų projektų aprašymus ir naujienas apie balsavimo pradžią sekite „Delfi“ portalo „Delfi būstas“ rubrikoje ir nepraleiskite galimybės atiduoti savo balsą.

Primename, kad Ateities projekto prizui paraiškas pateikė: „Ogmios grupė“ Vilnius Outlet, „Citus“ Pajustis, „Citus“ Radio city, „Omberg“ Skylum, „Inreal“ Marių vėtrungės, „YIT“ Naujasis Skansenas, „SBA Urban“ Nemunaičiai, „Baltic Asset Management“ Ramu du, „Baltic Asset Management“ Storyline.

Pagrindinio prizo kategorijai paraiškas pateikė: „Merko“ Vilnelės slėnis, „Lithome“ Platinum48, „Omina bona“ Ąžuolyno SC klinika, „Omberg“ Bajorų lajos, „Inreal“ Žalgirio 94, „Realco“ Žvėryno panoramos, „YIT“ Šilo namai, „YIT“ Juta, „Eika“ Eika namai Pilaitėje, Namų pynės, Vytauto 35, „Rewo“ sklypai Kalnėnuose, „Realinija“ Sierakausko 25, „Galio Group“ S7, Wave Savanorių 5, „Eta projektai“ Liv in Vilnius, „SBA Urban“ BLC, Green hall slėnis, Industrinių inovacijų slėnis, „Jung“ „Jung Vilnius“ biuras.