– Aiste, esate architektė, bet patraukėte fotografės keliu. Kodėl?
– Prieš ketverius metus netikėtai gavau pasiūlymą atvykti dirbti į architektūros biurą Nyderlanduose. Bendradarbiai, sužinoję, kad šalia projektų braižymo dar ir profesionaliai fotografuoju, pasiūlė įamžinti kelis reikšmingus objektus. Fotografija man nebuvo nauja sritis. Nuo ankstyvo amžiaus tai tapo mano hobiu, iš kurio vėliau ir užsidirbdavau, tačiau Nyderlanduose atradau visiškai man iki tol neatrastą architektūros fotografijos sritį.
– Ar pati architektūra, jos kūryba tapo nebemiela? Kodėl atsisakėte šios veiklos?
– Architektūros fotografija yra tampriai susijusi su architektūros projektavimu. Mokausi iš kiekvieno naujo objekto, kurį tenka įamžinti. Fotografuojamuose pastatuose nuo ryto iki vakaro praleidžiu net kelias dienas. Matau, kaip pastatas veikia funkciškai, kokios architektų idėjos veikia puikiai, arba, kurios galėtų būti patobulintos. Prisipažinsiu, kad taip apie architektūrą išmokstu kur kas daugiau negu iki tol braižydama. Šiuo metu dėl didelio darbų kiekio ir meilės į pastatus bei jų gyvenimą žvelgti per objektyvą ir neplanuoju grįžti prie architektės darbo, tačiau niekada neatmenu tokios galimybės ateityje.
– Kai kurie architektai sako, kad šį profesija yra galimybė po savęs kažką palikti. Palikti tai, ką matys, naudos ir vertins ateities kartos. Ar Jums nekyla tokių minčių? Apskritai, kaip vertinate architektūros prasmę, paskirtį, misiją?
– Iš tiesų, mus supanti architektūrinė aplinka turi didelį poveikį visuomenės raidai. Vis dėlto, reiktų pabrėžti, kad statybų sektorius yra viena labiausiai teršiančių industrijų pasaulyje. Ši sritis atsakinga už daugiau negu trečdalį išmetamos anglies dvideginio emisijos pasauliniu mastu, o pastarasis, kaip žinia, labiausiai prisideda prie klimato kaitos. Manau, kad šiuo metu architektų prioritetas būtų projektuoti tvarius pastatus, kad po savęs turėtume net tik ką palikti, bet ir kam juos palikti.
– Architektūros fotografija. Kas tai? Ar Jūsų dėmesys krypsta į detales, ar pastatų formas? O galbūt stengiatės pavaizduoti tai, kas plika akimi nematoma?
– Architektūros fotografija man yra architektų, urbanistų, inžinierių, vystytojų ir kitų šalių bendro sunkaus darbo rezultato įamžinimas. Visgi labiausiai motyvuojanti architektūros fotografijos dalis yra pastato ir pastato naudotojo santykio įamžinimas. Tai pat visada savo klientams sakau, kad dėl architektūros fotografijos su jų kuriamais projektais gali susipažinti ne tik pastato naudotojai, bet ir žmonės, kurie niekada neturės galimybės to pastato aplankyti.
– Kodėl Nyderlandai? Lietuvoje kalbėdami apie miestus, jų vystymąsi, dažnai atsigręžiame į Nyderlandus. Ko mes ten ieškome, ką galėtume pritaikyti Lietuvoje?
– Šiuo metu daugiausiai laiko praleidžiu Roterdame. Tai visiškai netipinis Nyderlandų miestas. Per Antrąjį Pasaulinį karą Roterdamo senamiestis buvo subombarduotas, o tuščius plotus XX a. antroje pusėje užpildė modernistinių pastatų kvartalai. Mieste buvo aiškiai juntama, kad prioritetas čia teikiamas milžiniškoms automobilių gatvėms, dideliam pastatų masteliui ir monofunkcinėms zonoms. Tokių miestų ar ištisų rajonų randame ir Lietuvoje. Visgi Roterdamas per pastaruosius dešimtmečius drastiškai pakeitė viziją: miestas sparčiai tankinamas, į miesto keitimosi procesus įtraukiamos rajonų bendruomenės, taip pat didelis dėmesys skiriamas žaliosioms zonoms. Visgi labiausiai žavi pačių olandų noras prisidėti prie miesto gyvenimo kokybės gerinimo: jų asmeninė svetainė yra tiek pat svarbi kaip ir paradinis įėjimas į laiptinę – čia rasime ir kur prisėsti pailsėti, ir galėsime pasigrožėti aplink susodintais augalais. Tai meilė ne tik savo privačiam būstui, bet ir meilė miestui, kuriame gyveni.
– Kalbant apie Lietuvos architektūrą, ar Jūs esate daugiau paveldo, ar šiuolaikinio modernizmo šalininkė? Kitaip tariant – Vilniaus Senamiestis ar Konstitucijos prospektas? Kodėl?
– Lyginant Vilniaus Senamiestį ir Konstitucijos prospektą lyginame ne tik skirtingus architektūrinius stilius, bet ir visiškai skirtingus architektūrinius mastelius bei urbanistinius principus. Konstitucijos prospekte, kuris, mano manymu turi daug neišnaudoto potencialo, visgi prioritetas yra skiriamas mašinai, o ne žmogui. Taip pat prie to prisideda ir ganėtinai maža skirtingų funkcijų įvairovė. Konstitucijos prospekte didelio mastelio biurų pastatų kiekis neproporcingas gyvenamųjų vietų skaičiui. Kitaip sakant, atvažiavai iš Vilniaus gyvenamojo rajono su mašina į biurą Konstitucijos prospekte, tikėtina, nusileidai iki pirmo aukšto pietums, o tuomet vakare su ta pačia mašina vėl grįžai į Vilniaus rajoną.
Vakarais prospektas tuščias, visi biurų pastatų darbuotojai čia lankosi tik dieną – darbo metu. Tad priešingai Konstitucijos prospektui Vilniaus Senamiestį laikyčiau visiškai prioritetiniu ir sektinu urbanistiniu pavyzdžiu – tai vieta traukianti norą joje būti visas 24 val. per parą, vakarop susitikti pirmam pasimatymui, o dieną tiesiog pietų pertraukos metu pasivaikščioti siauromis gatvelėmis.
– „Login“ konferencijoje kalbėsite apie miestų transformacijas, tvaraus miesto ar architektūros principus. Kas tai?
– Konferencijoje didelį dėmesį skiriu tvariam miestų vystymui. Dirbant architektūros fotografe teko įamžinti ir aplankyti šimtus pastatų bei skirtingų pasaulio vietovių, įsitikinau, kad genialiausios ir sklandžiausiai veikiančios architektūrinės ar urbanistinės idėjos būna pačios paprasčiausios. Jos nereikalauja nei didelių resursų, nei milžiniškų biudžetų. „Architect's Mindset: Unlocking Creative Problem Solving“ paskaitoje daugiausiai remsiuosi Prancūzijos ir Nyderlandų gerosios architektūrinės praktikos pavyzdžiais, kurie inspiruos ir leis suprasti, kaip mes patys kuriame ir esame atsakingi už savo gyvenamąją aplinką, o svarbiausia, galime visiškai paprastomis priemonėmis didinti jos kokybę.
– Kaip vertinate mūsų sostinės, Vilniaus vystymąsi, keitimosi procesą? Čia taip pat kalbame apie Nyderlandų konceptą – miestas, draugiškas paspirtukams, dviračiams, tos pačios siauros gatvės. Ar einama teisingu keliu, kodėl taip/ne, kokios klaidos daromos, jei daromos?
– Nors jau ne vienerius metus tenka keliauti po įvairias pasaulio šalis, dėl darbų Vilniuje ilgesniam laikui apsistoju vis dažniau. Čia matomi akivaizdūs pokyčiai – tai sveikintina, nes miestas vis labiau pritaikytas žmonėms, o ne mašinoms. Kaip pavyzdį galėčiau aptarti Naujamiesčio rajoną, kuriame, prieš išsikraustant į Nyderlandus, teko pagyventi apie 4 metus, o šiuo metu tenka apsilankyti dėl ten įsikūrusių kavinių ar galerijų. Šis rajonas pasikeitė neatpažįstamai: dviračių takai, gyvybingos gatvės, naujos viešosios erdvės. Visgi smagiausia, kad šie pokyčiai kartu skatina kurtis ir aktyvias bendruomenes. Kiek man matoma, Naujamiesčio gyventojai dažnai patys imasi iniciatyvos, aptaria kaimynystėje vykstančius pokyčius bei sparčiai reaguoja į savivaldybės sprendimus. Šis „bottom-up“ principas, kuomet patys vietos gyventojai inicijuoja sprendimus, lemiančius jų gyvenamosios aplinkos kokybę, yra vienas pagrindinių tvaraus miesto komponentų.
– Vilnius turi tikslą tapti 15 minučių miestu, žaliu miestu. Ko jam trūksta iki tikslo ir apskritai, koks jo potencialas tokiu tapti?
– Labai tikiuosi, kad 15-kos minučių urbanistinė vizija, kuomet visi pagrindinių funkcijų objektai ar erdvės kaip parduotuvės, mokslo įstaigos, kavinės, žaliosios zonos ir kt. yra pasiekiamos mažu atstumu pėsčiomis ar dviračiu nuo namų, bus įgyvendinta ir Vilniaus miegamuosiuose rajonuose. Užduotis šiuo atveju išties nelengva, kadangi sovietinio tipo daugiabučių rajonuose vyrauja daugiausiai monofunkcinės zonos. Ne veltui šie rajonai ir vadinami „miegamaisiais“. Taip pat labai tikiuosi, kad per ateinančius metus Vilniuje dar didesnis dėmesys ir prioritetas bus skiriamas dviračių takams. Nyderlanduose savo kasdienės veiklos neįsivaizduoju be dviračio, o Vilniuje dar nesijaučiu saugiai juo naudodamasi.
A. Rakauskaitės pranešimą „Architect's Mindset: Unlocking Creative Problem Solving“ bus galima išgirsti jau gegužės 11-12 dieną vyksiančioje konferencijoje „LOGIN“ Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre. Įvairiausiems pranešimams bus skirtos net penkios turinio salės, o negalintys dalyvauti konferencijoje realiai, turės galimybę visa turinį stebėti nuotoliu. Daugiau informacijos, pranešėjai ir bilietai ČIA.