Į posėdį susirinkę Kultūros paveldo departamento ekspertai turės priimti sprendimą dėl pastato ar jo atskirų dalių pripažinimo saugomomis. Dabartiniai pastato savininkai teigia jį pirkę kaip eilinį ir čia planavę įrengti butus. Dabar jie pripažįsta neramiai laukiantys paveldo sargų verdikto, nuo kurio priklausys ir pastato perspektyva.
Saugomo nepultų pirkti
„Toks įdomus sutapimas. Kol pastatas priklausė valstybės įmonei Lietuvos paštui, tiek metų nebuvo įtrauktas į saugomų objektų sąrašą, bet kai sumokėjome pinigus ir persirašėme savo vardu, vos po keturių dienų gavome raštą, kad turime į pastatą įleisti ekspertų komisiją įvertinti jo savybes“, – stebisi buvusio pašto rūmų savininkės bendrovės „Rentau“ direktorius Marijus Braška.
2022-ųjų rudenį visam laikui duris užvėrusio Panevėžio centrinio pašto rūmus valstybės įmonei Lietuvos paštui pavyko parduoti tik šeštajame aukcione. Juos už daugiau nei 670 tūkst. eurų įsigijusi nekilnojamojo turto vystytoja „Rentau“ buvo vienintelė aukciono dalyvė.
M. Braška neslepia: jei tąkart būtų žinoję apie paveldosaugininkų planus pašto rūmams ar jo detalėms suteikti saugomo kultūros paveldo objekto statusą, veikiausiai jo nė nebūtų pirkę.
„Jei tuo metu jis jau būtų pripažintas paveldu, turbūt nebūtume pirkę. Veikiausiai būtume laukę, kol nukris kaina. Šituo pastatu ir taip nebuvo didelio susidomėjimo. Jei jis būtų buvęs saugomas, būtų pardavinėjamas dar ilgiau arba už žemesnę startinę kainą“, – svarsto bendrovės vadovas.
Anot jo, nekilnojamojo turto vystytojai kultūros paveldo objektų paprastai privengia dėl tokių pastatų rekonstrukcijai taikomų ribojimų ir gerokai didesnės sąmatos. „Kai žinai, kad objektas – saugomas kultūros paveldas, prieš pirkdamas iš anksto iki smulkmenų skaičiuoji, kiek kainuos tokį sutvarkyti“, – pabrėžia M. Braška.
Projektavimas sustojo
„Rentau“ vadovo teigimu, pašto rūmai pirkti planuojant juos pritaikyti verslui ir gyvenimui. Pastato viršutiniuose aukštuose numatyta įrengti butus, o pirmajame ir pusrūsyje – komercines patalpas. Pasak M. Braškos, pradėtus projektavimo darbus teko stabdyti, laukiant, kol galutinį žodį tars Kultūros paveldo vertinimo taryba.
„Dabar nesame tikri, ar dėl paveldosaugininkų sprendimų neteks projekto perdaryti. Nuo praėjusios vasaros gyvename nežinomybėje. Jei ne tokios staigmenos, jau būtume kur kas daugiau pasistūmėję su šiuo projektu“, – teigia verslininkas.
Anot jo, dabar didžiausia viltis, kad paveldosaugininkai visiškai neužkirstų sumanymų pastatą rekonstruoti. Nekilnojamojo turto vystytojai teigia ir patys neplanavę kardinaliai pakeisti jo išvaizdos. Visgi pagal jų planus turėtų kitaip atrodyti langai, šiek tiek keistis ir fasado vaizdas.
„Svarbiausia, kad leistų sienas apšiltinti, langus įrengti iki žemės, kad patalpos taptų šviesesnės, taip pat perplanuoti vidų. Šiltinant sienas užsidėtų apie 25 cm vatos, dėl to tektų perdaryti ir visą stogą – bent pusmetrį paplatinti. Viso to nepadarius, pastatas bus neekonomiškas – didžiulės sąskaitos už šildymą lauktų jo gyventojų arba nuomininkų, būtų sunku ir parduoti“, – vardijo M. Braška.
Tikisi racionalių išvadų
Ta pati bendrovė panašiai naujam gyvenimui prikėlė ir ilgokai stovėjusį apleistą komercinį pastatą Stoties g. 10. Jį rekonstravus, iš įrengtų daugiau nei 20-ies butų, pasak direktoriaus, neparduoti beliko du. Beveik visos išnuomotos ir komercinės patalpos pirmajame aukšte. Čia įsikurs grožio paslaugų teikėjai, turizmo agentūra, parduotuvės.
„Pinigai, pelnas, žinoma, gerai, bet mums norisi ir moralinio pasitenkinimo, kokį gauni matydamas naujam gyvenimui prikeltą apleistą pastatą. To paties norėjome ir su pašto rūmais. Planavome išlaikyti ir jo spalvas, ir aukštingumą, tik rekonstruoti pritaikant šiuolaikiniam gyventojui. Kol kas labai nestresuojame, iš kultūros paveldo ekspertų tarybos tikimės racionalių išvadų“, – sako M. Braška.
Neeilinis pastatas
Panevėžio savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas, paveldosaugininkas Benjaminas Pučkis tvirtina, jog niekam neturėjo būti paslaptis, kad pašto rūmai nėra eilinis pastatas.
Pasak specialisto, dar 2018 metais miesto Tarybai inicijavus Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano keitimą, sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Penki kultūros paveldo ekspertai vaikščiojo po miesto istorinę dalį vertindami jos pastatus. Jau tada apžiūrėti ir pašto rūmai, statyti daugiau nei prieš penkias dešimtis metų ir būtent miesto bei rajono centrinio pašto funkcijai. Įdomu, kad jame, be sandėlių, administracinių ir kitų tokiai įstaigai reikalingų patalpų, kadaise būta net ginklinės, kur laikyti ginklai.
„Ekspertai sudarė Panevėžio centrinės dalies pastatų, senesnių nei 50 metų ir galimai turinčių vertingųjų savybių, sąrašą. Į jį įtraukti ir pašto rūmai, kaip galimai turintys vertingųjų savybių. Pernai pasamdyti ekspertai vėl apžiūrėjo pastatą ir Kultūros paveldo departamentui pateikta medžiaga dėl apsaugos reikalingumo. Dabar arba pripažins, kad šitas pastatas turi vertingųjų savybių, o gal nuspręs, kad neturi“, – aiškino B. Pučkis.
Saugoti siūlo rotondą ir kolonas
Kultūros paveldo departamento ekspertų tarybai pateiktame projekte siūloma saugoma pripažinti pastato rotondą iš kiemo pusės – pusapvalę sieną ir kolonas, išlaikyti tą patį langų sudalinimą. B. Pučkis nesutinka, kad pašto rūmus, neturinčius saugomo objekto statuso, pirkę verslininkai liko savotiškai apgauti. Paveldosaugininko nuomone, paties pirkėjo reikalas buvo išsiaiškinti, ką su jo nusižiūrėtuoju objektu ketinama daryti.
„Pašto rūmai – Panevėžio senamiesčio dalis. Pirkėjui reikėjo pasišnekėti su Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Mes būtume pateikę ištrauką iš 2018 m. vertinimo plano, kad šitas pastatas įtrauktas į sąrašą kaip galimai turintis vertingųjų savybių. Ir viskas tuo būtų pasibaigę“, – mano B. Pučkis.
Per visą amžių – tik paštas Paštas Respublikos gatvėje veikė dar XIX amžiuje, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai. Tai buvo vienas iš prestižinių Panevėžio pastatų. Toje pat gatvėje pašto būta ir nepriklausomos Lietuvos laikais. Tuomet miesto paštas garsėjo jame pačių paštininkų įsteigta, miestiečių lankoma skaitykla.
1944 m. senasis pašto pastatas besitraukiančių vokiečių smarkiai apgadintas. 1956 m. pradėta naujų pašto rūmų statyba. 1958 m. miesto spauda rašė, kad rūmai vis dar statomi. Panevėžio kraštotyros muziejaus istoriko Donato Pilkausko teigimu, statybos pagaliau baigtos ir centrinis miesto paštas Respublikos gatvėje duris atvėrė veikiausiai 1960-aisiais, nors kartais nurodoma 1962 m. Tai dviejų aukštų pastatas su didžiuliu rūsiu ir mansarda, jo bendras plotas siekia 2736 kv. m.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt