Daugeliui patinka skandinaviška estetika, jos dizainas paprastas, patogus, šiuolaikinis, tuo pačiu jame yra žiupsnelis istorijos. Prijaučiantieji skandinaviškam stiliui neretai siekia naudoti vietines medžiagas, įkomponuoti į savo namus paprastumą, funkcionalumą, taip pat ir šiuolaikines technologijas.
Šiame straipsnyje apie skandinavišką architektūrą rasite įdomių faktų apie esmines koncepcijas ir galbūt naujai pažvelgsite į įvairius pastatus ir struktūras.
Istorija
Beveik iki 20 a. didžiajai daliai skandinaviškos architektūros darė įtakos europietiškos tendencijos arba šalies liaudiškos tradicijos.
Senovės viduramžių pilys, katedros statytos europietiškųjų pavyzdžiu, o namai statyti iš vietinių medžiagų, pasitelkiant turimas žinias, jie pasižymėjo paprastumu.
Viena vertus, toks vernakuliarinis (t. y. regioninis) architektūros stilius nepasižymėjo inovacijomis, kita vertus, galima teigti, kad laikui bėgant vystėsi meistrystė, išradingumas. Namų statytojams buvo svarbiau funkcionalumas negu formos. Senųjų laikų Skandinavijoje namus statė iš nedaugelio turimų medžiagų, atšiauriose vietovėse. Pirmieji pavyzdžiai – namai iš durpių Islandijoje; šis metodas tiek plačiai prieinamas, tiek tvarus.
Šiuolaikinė skandinavų architektūra, be abejo, jau kitokia, visuomeniniuose pastatuose tradicinis stilius persipina su neoklasicizmo elementais. 20 a. ketvirtą dešimtmetį parodoje Stokholme du architektai pristatė funkcionalizmo pakraipą.
Funkcionalizmo stiliaus pastatai minimalistiniai, bet tuo pačiu patogūs žmonėms (nekenksmingi aplinkai, gamtai). Pavyzdžiui, 1933 m. Paimijo sanatorija Suomijoje, Paimijo mieste buvo statyta besigydantiems nuo tuberkuliozės, architektai ieškojo ir rado vietovę su tyru oru, o pats pastatas šviesus, minimalistinis, su lengvumo pojūčiu.
Skandinaviškos architektūros ypatumai
Kai kurie ypatumai padės jums atskirti skandinavišką architektūrą nuo kitų panašių stilių:
Minimalizmas. Dizainas funkcionalus, pasižymi aiškiomis linijos, puošmenų beveik nėra.
Natūrali šviesa. Daugelyje šiaurės Skandinavijos kraštų žiemą maža saulės ir apskritai dienos šviesos, tad labai svarbu, kad į patalpas lengvai patektų dienos šviesa. Todėl dažnos atviros erdvės, stiklo sienos ir pan.
Natūralios spalvos. Spalvų paletė pasižymi lengvumu, neutralumu, todėl patalpose atrodo šviesiau. Tiesa, atspalviai šilti, švelnūs (ryškių, šaltų tonų maža).
Jaukus dekoras. Visiems tikriausiai girdėta hygge koncepcija. Į akis krenta švelnios, natūralios tekstūros, storos dienos, žemos lubos – tokias patalpas lengva prišildyti ar atvėsinti.
Tvarumas. Žmonių ir gamtos tausojimas svarbus skandinaviškai architektūrai. Pastatuose įrengtos efektyvios šildymo sistemos, o seninamai dažnai atnaujinami, pasitelkiant naujas technologijas.
Neįprastos formos. Skandinavų dizaineriai ir architektai nebijo keistų, neįprastų formų, siluetų – jos suteikia pastatams funkcionalumo, tuo pačiu nenukenčia estetinis aspektas. Būtent tokios formos skiria skandinavišką architektūrą nuo kitų modernaus dizaino pakraipų.
Statiniai įkomponuojami į gamtą. To siekia dauguma skandinavų architektų.
Įkomponuokite skandinaviškos architektūros elementų savo namuose
Šiaurės Europos gyventojai sukūrė įdomų architektūros stilių, kuriame dera tvarus, regioninis stilius ir modernios technologijos bei teorija. Jei norisi skandinaviškos architektūros elementų, nudažykite sienas švelnia balkšva spalva, neperkraukite namų detalėmis, įsigykite modernių, lengvi baldų. Transformaciją užbaigs neutralių spalvų apklotai, pagalvėlės, žvakės ir pan. jaukumą kuriantys elementai.