Gyventojai naudojasi finansine parama
Kaip laidoje „Delfi diena“ teigė „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis, prieš septynerius, dešimt ir daugiau metų tikrai niekas neaikčiojo dėl balkonų grožio. Greičiausiai aikčiojo priešinga prasme, sakė pašnekovas, kai žmonės eidavo centrinėse miestų dalyse ir matydavo istorinius pastatus su aptrauktais žaliais tinklais, krentančiais gabalais.
„Tai buvo namo nepuošiančios konstrukcijos, bjaurojo miesto vaizdą ir kėlė didelį pavojų tiek gyventojams, tiek praeiviams“, – pastebėjo P. Ugianskis.
Vis dėlto, per pastaruosius dvejus metus Vilniuje matyti ženklus pokytis, ypač centrinėje miesto dalyje. Trupančių ir tinklais aptrauktų balkonų ženkliai mažėja. Tiesa, sakė pašnekovas, jų dar yra, bet situacija yra kardinaliai pasikeitusi.
Paklaustas, kas nulėmė tokius akivaizdžius pokyčius, laidos dalyvis nurodė kelias priežastis. Pirmiausia, teigė jis, patys gyventojai sąmoningėja. „Tai yra gyventojų turtas ir niekas kitas be gyventojų nesprendžia, ar tvarkyti balkoną, ar ne“, – paaiškino P. Ugianskis.
Antra, prie pokyčiai stipriai prisideda ir speciali Vilniaus miesto savivaldybės paramos programa. Ja naudodamiesi gyventojai gali susigrąžinti iki 80 proc. remonto išlaidų. Tokią finansinę paskatą P. Ugianskis vadina išties didele.
Specialistas pridūrė, kad tų namų, kurie nepatenka į paramos zoną, gyventojai gali kreiptis į įmones dėl paslaugų suteikimo išsimokėtinai. Toks remonto būdas turėtų būti aktualus miegamųjų sostinės rajonų gyventojams.
Nelaimė Lazdynuose privertė susimąstyti
Kaip prisimena Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, Vilniaus miesto savivaldybė minėtą finansavimo tvarką priėmė prieš dvejus trejus metus. Anot pašnekovo, pirmieji metai, kai įsigaliojo tokia parama, buvo išgąsčio ir nepasitikėjimo savivaldybe metai, tačiau dabar procesas užsuktas ir namai tvarkomi naudojantis parama.
Pašnekovas antrino P. Ugianskui ir teigė, jog prastesnė situacija yra miegamuosiuose sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Karoliniškėse, Antakalnyje, nes butų savininkai už remontą turi mokėti iš savo lėšų.
„Administratorius gali tik padėti organizuoti tuos klausimus spręsti, padėti gauti išsimokėjimo paslaugą už darbus. Bet labai sunku administratoriams ir bendrijoms perlipti per įtikinėjimo klausimą. Ypač pirmo aukšto gyventojai, kurie neturi balkono, dažniausiai pasisako prieš remonto darbus“, – tikino S. Čirba.
Tiesa, jis pažymėjo, kad kai prieš ketverius metus Lazdynuose nukrito balkonas, Vilniaus miesto savivaldybė iš namų administratorių ir bendrijų ėmė griežčiau reikalauti, kad balkonų klausimai būtų išspręsti.
S. Čirba patikino, kad du kartus per metus yra atliekamos vizualinės namų apžiūros. Anot pašnekovo, jei yra pastebimos atskilusios balkonų dalys ar išlindusios armatūros, rekomenduojama balkoną remontuoti. Pasitaiko, kad ir patys gyventojai susirūpina savo balkonais, pavyzdžiui, pastebėję, kad balkonai kliba.
Galiausiai, P. Ugianskis papildė, jog balkonų remontas yra svarbus ne tik dėl estetikos, bet ir dėl gyventojų saugumo. Taip pat pašnekovas akcentavo, jog namo su atnaujintais balkonais vertė reikšmingai išauga.