Vilnius vejasi kitų šalių sostines
Vilnius neretai vadinamas žaliąja sostine, tačiau nereiktų pamiršti, kad mūsų miestas pasižymi unikaliu Senamiesčiu, nors negali pasigirti tobulu aplinkinių rajonų planavimu. Vilniaus miesto vyr. architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, šią klaidą sostinė bando ištaisyti.
„Kas būdinga Vilniaus centrui: mes turime istorinį Vilnių, kuris yra Viduramžių, Baroko-Klasicizmo laikų, paskui carinio planavimo periodo ženklai, kai pradėti formuoti stačiakampiai kvartalai Naujamiestyje. Tačiau tas 19 amžiaus perimetrinis miestas Vilniui realiai neatsitiko, nes miestas tapo periferiniu, buvo dirbtinai žlugdomas ir mes neturime kvartalų su gatvėmis viduryje, kiemų, kuriuose yra erdvės, skirtos žmonėms, o gatvėse verda socialinė veikla, kaip pavyzdžiui, Barselonoje, Berlyne ar netgi istorinėje Varšuvoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Architekto teigimu, sovietmečiu aplink Senamiestį, kur turėjo atsirasti miesto centrinė dalis, buvo statomos gamyklos, todėl Vilniaus miestas nepasivijo kitų šalių. Tačiau būtent todėl dabar ypač didelis dėmesys skiriamas šioms teritorijoms ir tikimasi, kad naujos statybos, projektai sukurs išskirtinius kvartalus, kurių pavydės kitos vakarų valstybės.
„Dabar projektuojant naujus projektus mes tarsi darome tai, ką kiti miestai buvo padarę jau 19 amžiuje. Bet mes tai darome šiuolaikiškai ir tai turbūt yra Vilniaus centro išskirtinumas. Pavyzdžiui, tie projektai, kurie vyksta Naujamiestyje. Jie tuo ir įdomūs, kad mes šiuolaikiškomis priemonėmis grįžtame atgal prie istoriniams miestams būdingų erdvių tipoligijos ir, svarbiausia, kad žmonėms tai patinka. Nes projektus, kurie pasižymi savu kiemu, kur gatvė atskirta nuo kiemo, kur pirmam aukšte parduotuvėlės, kirpyklos, kavinės, žmonės mėgsta. Kuriasi miestietiškas Vilnius ir tai, manau, yra mūsų centro iššūkis ir savitumas“, – tikina M. Pakalnis.
Pašnekovo teigimu, palyginti Vilnių su kitų šalių sostinėmis labai sunku ir neretai to net nereiktų daryti.
„Sakyti, kad Vilniaus centras turi būti kaip Kopenhagoje, Bremene ar Hamburge, Berlyne, nereikia. Manau, kad mūsų miestas ir įdomus tuo, kad jis yra toks, kuris turi savo identitetą, tada jis yra įdomus“, – pabrėžia architektas.
Per mažai dėmesio priemiesčiams
Kad Vilniaus miestas ir jo centras yra unikalūs, sutinka ir ekonomistas Žygimantas Mauricas, tačiau jis pažeria ir nemažai kritikos dabartinei miesto planavimo politikai. Anot jo, daroma didelė klaida, kad mažai dėmesio skiriama priemiesčiams. Pašnekovas akcentuoja, kad visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose – Niujorke, Londone ir pan., pastebima, jog šeimos su vaikais keliasi gyventi į užmiestį, priemiesčius, nes miestų centruose neranda sau tinkamos infrastruktūros ir gyvenimo komforto. O Vilnius vis dar didžiausią prioritetą teikia centrui, nors, ekonomisto teigimu, laiko klausimas, kada ir sostinėje miesto centras ištuštės.
„Mes darome didelę klaidą, tai nevaldome priemiesčio plėtros. Neskiriame tam dėmesio ir ypač dabar. Aš jau ne kartą esu sakęs, kad augant pajamų lygiui, kylant kokybiniams reikalavimams būstui, žmonės kelsis į priemiesčius ir tas kėlimasis tik augs. Nebent miestas darys kažką tokio, kad tą procesą sustabdytų. Vilniaus savivaldybė kažkodėl nesutinka su tuo. Čia yra didžiausia klaida. Pavyzdžiui, Olandijos pavyzdys, kai jie riboja miesto plėtrą ir kuria netoli nuo miesto nutolusius gyvenviečių centrus, mažesnius miestelius ir ten kuriama visa reikalinga infrastruktūra. O pas mus plėtra yra chaotiška, pastatomas projektas ir jame nėra infrastruktūros, ką jau kalbėti apie infrastruktūrą, bet nėra tokių dalykų, kaip bendra krepšinio aikštelė ar pan.“, – pažymi Ž. Mauricas.
Jis tęsia, kad jeigu mes norime gyventi kokybiškai, miestas neturi būti tankus, jis turi pasižymėti multifunkcionalumu.
„Nes dabar kuo toliau, tuo labiau populiarės nuotolinis darbas, miestas plečiasi į priemiesčius, tai tankūs miestai praras prasmę tiesiog, tai jau stebima didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Niujorke, Londone. Miestų centruose gyventojų skaičius mažėja. Šeimos keliasi į priemiesčius, nes neranda joms tinkamos infrastruktūros, o centruose gyvena laikini gyventojai, nuomininkai, kurie nesirūpina aplinka ir pan.“, – tikina pašnekovas.