– Gal galite šiek tiek papasakoti apie pastato kontekstą? Kokiomis priemonėmis kūrėte ryšį su aplinka?

– Aplinką keliais žodžiais būtų galima apibūdinti kaip vietomis miškingus slėnius su pavieniais pastatais. Kurdami koncepciją kėlėme tikslą sukurti gana neutralų, žalumos neužgožiantį pastatą, nepadaryti didelės įtakos slėnio gamtiniui karkasui. Manome, kad mums tai pavyko – nei šlaitas, nei sklype esantys medžiai ar kiti gamtiniai elementai buvo nepaliesti. Projektuodami palikome kuo daugiau natūralumo, tvarkėme tik iš gatvės pusės esančią priekinę sklypo dalį, galinė, link tvenkinio besitęsianti sklypo dalis palikta natūrali – joje neformavome trinkelėmis dengtų takų, nesėjome vejos. Taigi būtų galima sakyti, kad išsaugoti gamtiniai elementai, prižiūrima, bet netransformuojama gamta ir yra toji pagrindinė jungtis tarp pastato ir aplinkos.

– Pastato stogas šiek tiek laužytas, nuolydis padeda namui atsiverti į jau minėtą tvenkinį. Kokias kitas architektūrines priemones naudojote?

– Taip, stogas yra šiek tiek laužytas, nuo gatvės pusės jis plokštesnis, o arčiau tvenkinio esančios pastato dalyje stogo nuolydis ryškesnis. Tokiu V raidės formos stogu buvo siekiama sukurti netradicinio tipo architektūrą, kuri išsiskirtų iš aplinkos, tačiau drauge ir atspindėtų šlaitinių stogų tradicijas. Toks stogo pasirinkimas kontrasto principu pabrėžia, kad sklypas link tvenkinio žemėja. Be to, žvelgiant iš tvenkinio perspektyvos, stogo nuolydis padeda suformuoti pagrindinį šio fasado akcentą – aiškiai išreikštą „kaktos“ liniją. Stogas išnaudojamas ir saulės modulių sistemai, kuri tarnauja kaip elektros gamybos šaltinis, įrengti.

Artimas gamtai šiaudinis namas (Aistės Rakauskaitės nuotr.)

– Tokia stogo forma bei gamtinė aplinka šiek tiek primena Vilniuje esančius Kompozitorių namus, kuriuos projektavo Vytautas Edmundas Čekanauskas. Šis architektas buvo įkvėptas suomiškojo modernizmo. O kas įkvepia Jus, kur sėmėtės idėjų?

– Dažnai įkvėpimo šaltinis yra net ne architektūra. Esame labai universalūs, mėgstame keliauti, kiną, leisti laiką gamtoje. Nors esame skirtingi, kitos mūsų abiejų mėgstamos veiklos labai išsiskiria, tačiau viso to sintezė nukreipia mus link architektūrinių koncepcijų. Taigi dažnai net nežinome, iš kur ateina įkvėpimas arba nuojauta, jog reikia kurti būtent taip, o ne kitaip, įvairios patirtys nukreipia ten, kur reikia.

O ieškodami įkvėpimo konkrečiai architektūroje, stengiamės naudoti sprendinius, kurie Lietuvoje dar nebūtų išbandyti arba būtų mažai nagrinėti. Tai labiausiai užveda ir intriguoja laukti galutinio rezultato. Šis objektas nebuvo išimtis – teko dirbti prie šiaudinių skydinių namų užsienyje, tačiau Lietuvoje to dar nebuvome darę.

Artimas gamtai šiaudinis namas (Aistės Rakauskaitės nuotr.)


– Gal galite apie šiuos šiaudinius skydus papasakoti daugiau?

– Namo laikančiosios konstrukcijos (sienos) yra pastatytos iš šiaudinių skydų. Juos sudaro dvigubo rėmo laikančioji konstrukcija, kuriai pagaminti naudojama mediena, tiekiama iš tvariai valdomų miškų, bei izoliacinis šiaudų sluoksnis, pagamintas taikant daugiakrypčio slėgimo technologiją. 98 proc. skydo sudėties sudaro natūralios, atsinaujinančios medžiagos, kurios užtikrina aukštą patalpų oro kokybę ir į aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Be to, konstrukcijoje nesusidaro šilumos tiltelių ir ji yra visiškai sandari, taigi išvengiama skersvėjų ir pelėsio. Dėl natūralių medžiagų ir sistemos pralaidumo garui sukuriamas sveikas patalpų mikroklimatas ir užtikrinama pastovi temperatūra: žiemą šiame namuke bus šilta, o vasarą nebus karšta. Svarbu paminėti, kad visi skydai yra gaminami gamykloje Lietuvoje, yra atvežami į sklypą sumontuoti. Mūsų projekto atveju surinkimas užtruko apie savaitę.

Artimas gamtai šiaudinis namas (Aistės Rakauskaitės nuotr.)

– Idėja naudoti šiaudinius blokus buvo Jūsų ar užsakovų?

– Šiaudinių skydų idėją pasiūlė užsakovas, siekdamas kuo tvariau pasistatyti pasyvųjį namą. Mums tai buvo nauja ir labai įdomi patirtis. Projektavimas išsiskiria savo specifika, jis kitoks nei dirbant su karkasinėmis ar mūrinėmis statinio konstrukcijomis, tačiau mums, projektuotojams, dirbti su šiomis konstrukcijomis buvo labai patogu. Tokių skydų panaudojimo galimybės yra labai plačios ir praktiškai nevaržo architekto. Taip pat darbas su jais bei rezultatas džiugina ir motyvuoja projektuoti daugiau tokių namų, jau vien dėl to, kad tai – daug tvariau.

– Ar buvo pritaikyti kokie nors kiti tvarūs sprendimai?

– Pastato stogo konstrukcija suprojektuota iš medinių santvarų, o tai padėjo išvengti kolonų planinėje struktūroje. Fasado apdailai buvo panaudotos juodai dažytos pušies dailylentės. Pasirinkta inžinerinė įranga taip pat tvari – ant stogo suprojektuoti elektros energijos gamybai skirti saulės moduliai, o rekuperacinė sistema pasirinkta A++ klasės.

– Kodėl pasirinkta juoda pastato apdailos spalva?

– Pastato fasado spalvą lėmė kontekstas. Siekėme gamtinėje aplinkoje sukurti neutralų, pernelyg neišsiskiriantį, estetišką vaizdą. Aplink sklypą vyrauja pavieniai vienbučiai gyvenamieji namai, kurių architektūra ir spalvos gan stipriai skirtingi, taigi, siekdami nuraminti aplinkoje vyraujančias spalvas ir medžiagas, nesujaukti esamo gamtinio karkaso, paryškinti žalumą, nusprendėme pasirinkti juodos spalvos fasadą. Jis tarsi tampa fonu augalijai.

Artimas gamtai šiaudinis namas (Aistės Rakauskaitės nuotr.)

– Pastato planas primena netaisyklingą U raidės formą. Kuo toks planas pranašesnis?

– U raidės formos planas pasirinktas siekiant tinkamai sukomponuoti pastato programą ir atsižvelgiant į orientaciją pagal pasaulio šalis. U raidę tarsi suskaldėme į tris dalis, kuriose paskirstėme skirtingas patalpų funkcijas. Žvelgiant nuo gatvės pusės, dešinioji pastato dalis skiriama sandėliuko ir sporto salės patalpoms, be to, sukuriama pusiau atvira lauko erdvė ties įėjimu, ji dengiama stogeliu. Kairiajame flange numatomi miegamieji su vonios kambariu. Pagrindinė, į tvenkinio pusę atsiverianti dalis yra dedikuota svetainei su virtuve bei valgomuoju bei darbo kambariu. Svetainė – tarsi šeimos židinys, aplink kurį sukasi visas gyvenimas, dėl to daugiausia dėmesio ir skiriama jai, jos vaizdui į tvenkinį. Taip pat ši stiklinė fasado dalis suprojektuota nelygi, tarsi sulaužyta, siekiant sukurti nedideles erdves (terasas) po stogeliu lauko dalyje. Tai leido ir šiek tiek suskaidyti vidaus bendras erdves, padaryti jas mažiau monotoniškas. Sklypas pasižymi dideliu reljefo peraukštėjimu nuo tvenkinio, todėl namas yra gan aukštai ant šlaito, atsiveria panoraminiai vaizdai, o tai ir lėmė svetainės ir kitų bendrų erdvių poziciją planinėje struktūroje.