Bet kokiu atveju besidairantys būsto turi nemenką pasirinkimą, o vystytojams žvalgantis naujų erdvių jį artimiausiais metais dar gali papildyti patrauklios ir naujų projektų kol kas stokojančios Vilniaus vietos.
Toliau - O. Dainytės komentaras:
Populiariausias – Naujamiestis, potencialas – Šeškinė
Sparčiai kylanti žvaigždė tarp sostinės mikrorajonų – jaunimo itin pamėgtas Naujamiestis. Kaip rodo statistika, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius čia parduota daugiausia (virš 300) naujos statybos būstų. Gyventojus į Naujamiestį traukia išskirtinė šios miesto dalies koncepcija – anksčiau buvusios gamyklų teritorijos čia tampa erdvėmis, pritaikytomis gyvenamajam būstui, aplink gausu pramogautojus traukiančių kavinių, geras susisiekimas su miesto centru.
Naujamiestis papildė naujų namų besidairančių gyventojų pamėgtų Pilaitės, Šnipiškių ir Pašilaičių gretas. Pilaitės ir Pašilaičių mikrorajonai sparčiai plėtėsi nuo pat nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo pradžios ir jau kurį laiką nesitraukia iš lyderių pozicijų. O pastaruoju metu rinktis gyvenimą čia skatina ne tik išvystyta infrastruktūra, mokyklos, darželiai, galimybės netoli namų rasti žaliųjų erdvių laisvalaikiui, bet ir vakarinis aplinkkelis, pagerinęs susisiekimą ir taip padidinęs būsto likvidumą.
Tiesa, tikėtina, kad ateityje naujakurių pamėgtų Vilniaus vietų sąrašą papildys ir kiti mikrorajonai. Pavyzdžiui, daug potencialo nekilnojamojo turto rinkos analitikai įžvelgia Šeškinėje. Čia – vienas didžiausių gyventojų skaičių sostinėje, tačiau naujos statybos būstų pasiūlos praktiškai nėra.
Šeimos – arčiau gamtos, jaunimas – arčiau centro
Mikrorajono ir būsto tipo pasirinkimą didele dalimi nulemia skirtingi gyventojų poreikiai bei lūkesčiai. Štai šeimos dažniausiai ieško lokacijų šalia gamtos, tikisi privatumo, tačiau dėl intensyvaus gyvenimo ritmo neturi galimybių prižiūrėti didelių teritorijų aplink namus, todėl noriai įsikuria kotedžų gyvenvietėse. Kadangi jų teritorijas prižiūri administratorius, tai padeda sutaupyti laiko – lieka susitvarkyti tik privatų kiemelį. Kotedžų gyvenvietėse (priešingai nei pavieniuose sklypuose statomuose būstuose) taip pat jau būna išspręsti infrastruktūros klausimai, įrengtos laisvalaikio erdvės, saugumą užtikrina filmavimo kameros.
Kotedžų gyvenviečių segmentas dominuoja Pilaitėje, Kalnėnuose, Pavilnyje. Tačiau, kaip rodo „Omberg“ patirtis, šeimoms patrauklios ir visiškai naujos lokacijos. Pavyzdžiui, rinkai prieš kelis mėnesius pristatėme projektą Gineitiškėse – jis jau sulaukė didelio susidomėjimo tiek dėl naujos vietos mieste, tiek dėl nišinės koncepcijos: vos 24 kotedžų gyvenvietė, orientuota į privatumą ir ramybę gamtoje, su įrengtomis laisvalaikio erdvėmis visai šeimai ir lietuviško Provanso apželdinimo stiliumi.
Savo ruožtu perspektyvus ir karjeros siekiantis jaunimas gyvenimui pasirenka tokius mikrorajonus, iš kurių paprasta pasiekti Vilniaus centrą – pavyzdžiui, jau minėtą Naujamiestį. Čia namų dažniausiai dairosi tie, kurie teikia prioritetą būstui, esančiam palyginti arti darbovietės, ir vertina laisvę be automobilio. Pastebime, kad ekonominio segmento rajonuose gyventojai vertina optimaliai išnaudotą plotą, o centrinėje miesto dalyje tikisi ne tik patrauklios lokacijos, bet ir ieško kokybės – naujos statybos, A arba A+ energinio naudingumo klasės.
Ieško ne tik būsto, bet ir kokybiško gyvenimo
Tiesa, visai nesvarbu, kurioje miesto dalyje ir kokio būsto (buto ar kotedžo) ieško naujakuriai, visus juos vienija vienas bruožas – jiems svarbi ne tik būsto kaina, bet ir kokybė. Dėl šios priežasties klientai vis dažniau pasirenka aukščiausios energinės klasės būstą, leidžiantį užsitikrinti mažesnes išlaidas komunalinėms paslaugoms. Taip pat jie tikisi komforto ne tik būste, bet ir aplink jį – laisvalaikio erdvių, žaliųjų teritorijų projekto viduje.
Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į likvidumą – priimdami sprendimą teiraujasi, kaip pasikeis perkamo būsto vertė per dešimtį ar daugiau metų. Be to, renkantis naujus namus šeimai į sprendimo priėmimą įtraukiami ir vaikai, apžiūrėti būsimų namų jie atvyksta kartu su suaugusiaisiais. Visa tai smarkiai keičia naujų projektų koncepcijas – vystytojai ima konkuruoti ne tik kaina, bet ir kokybe, idėjomis, populiarėja projektai, kurie gyventojus suvienija į bendruomenes.