Po jų reikalavimų keliems vystytojams jau teko peržiūrėti savo projektus ir taisyti klaidas. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Savivaldybė spaudžiama pagaliau pradėti statyti mokyklą ir vaikų darželius.
Žmonės pradėjo skaičiuoti, ar visi projektai atitinka gyvenamųjų patalpų statybai taikomus reikalavimus, ar užtenka automobilių stovėjimo vietų. Fotografuojami ir fiksuojami ir kiti pažeidimai kuriuos daro vystytojai.
Pretenzijos savivaldybei
„Surašėme pretenzijas ir reikalavimus, po kuriais pasirašė 2530 gyventojų, ir šį raštą siuntėme savivaldybei bei Aplinkos ministerijai. Prašome numatyti kvartale mokyklą, du darželius ir parką“, – sako Perkūnkiemio bendruomenės atstovė Liuda Michalkevičienė.
Jos žiniomis, ši infrastruktūra jau įtraukta į kitų metų miesto biudžeto svarstymus. Gyventojai sausio pradžioje tikisi susitikti su Vilniaus Tarybos suformuota neformalia darbo grupe „Perkūnkiemio klausimams“, išgirsti jų pasiūlymus.
Bendruomenės atstovai aiškina, kodėl jie ėmėsi kovos, o nemėgina paprasčiausiai parduoti butus ir keltis kitur. Pasak bendruomenės atstovų, bėgimas iš kvartalo ne išeitis – nuo neatsakingo planavimo ar statybų nepasislėpsi kitame rajone.
„Tad nusprendėme kelti ne tik socialinės infrastruktūros bet it kitus klausimus, kurie aktualūs ne tik mums, bet visiems Vilniaus gyventojams. Tikimės, kad mūsų pradėti žygiai privers vystytojus galvoti apie galimas pasekmes ir Vilniuje kurti tik pridėtinę vertę turinčius projektus“, – laiške redakcijai rašo bendruomenės atstovė.
Pavyzdžiui, L. Michalkevičienės duomenimis, dalis projektų neatitinka reikalavimų, Gyventojai suskaičiavo Perkūnkiemyje įrengtą automobilių stovėjimo vietas ir, jų teigimu, pagal minimalius reikalavimus, trūksta apie 700 vietų.
„Taip pat esame parengę visų įgyvendintų projektų fotofiksaciją su komentarais dėl neatitikimų statybos reikalavimams. Dabar stebėsime visus planuojamus projektus per didinamąjį stiklą, nes tokioje vietoje, kaip Perkūnkiemis, neįvykdyti minimalūs reikalavimai yra labai skausmingi ten gyvenantiems žmonėms,“ – kaip toliau kovos už savo teises pasakoja bendruomenės atstovė.
Kita bėda, kamuojanti šio kvartalo gyventojus, tai bandymas išspręsti statybinio broko problemas Eitminų 12,14,16,18,20 namuose.
„Projekto subrangovai vienas po kito bankrutuoja, o vystytojas vedžioja gyventojus už nosies. Šis vystytojas siūlo rinkai ir kitus projektus, bet labai tikimės, kad būsimi pirkėjai stebės situaciją. Jei vystytojas ir toliau vengs atsakomybės, planuojame jungtinį visų Eitminų lyginių namų gyventojų ieškinį“, – sako L. Michalkevičienė.
Rajono gyventojai savo gyvenimą netgi įamžino filme.
Bumo žaizdos
Šio rajono bėdos prasidėjo kai prieš krizę kilo statybų bumas. Prieš keliolika metų šiame kvartale leidimai daugiabučių statybai buvo išduodami masiškai ir šiandien rajonas užstatytas tris kartus tankiau nei, pavyzdžiui, Pilaitė.
Kiek anksčiau Perkūnkiemio bendruomenė parengė kvartale naujai statomų objektų, kurių statybas norėtų sustabdyti, sąrašą. Tačiau Vilniaus savivaldybė neskuba sakyti, kad šias statybas reikia stabdyti čia ir dabar, nes vystytojai turi visus reikalingus dokumentus, jų projektai atitinka patvirtintą detalųjį planą. Sustabdžius darbus, kažkam, greičiausiai, tektų už tai sumokėti. Stabdomi tik projektai, kurie akivaizdžiai pažeidžia reikalavimus. Pavyzdžiui, neseniai vystytojų, kurie deklaravo, jog kvartalo centre stato svečių namus, pareikalauta peržiūrėti ir pertvarkyti projektą, kad jis atitiktų gyvenamajai statybai keliamus reikalavimus.
„Turime detalųjį planą ir sustabdyti projektus, kurie neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams praktiškai neįmanoma. Jei pasitvirtins įtarimai dėl netinkamos patalpų paskirties, žiūrėsime, ar viduryje gyvenamojo kvartalo neatsiras jaunimo nakvynės namai“, – sako Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Architektas pripažįsta, kad padėtis Perkūnkiemyje bloga, tačiau visi tapo prieš keliolika metų parengtų teritorijų planavimo dokumentų įkaitais.
„Mėginsime kalbėtis, gal savivaldybė įstengs nupirkti kokį nors sklypą ir įrengti parką. Tačiau dabar visi sprendimai reiškia mokesčių mokėtojų pinigų išleidimą. Rytų Europoje taip pat buvo panašių bėdų ir valdžia metė pakankamai dideles lėšas, kad nesusiformuotų savotiški getai“, – apie tai, kad pigios išeities nebus aiškina M. Pakalnis.
Turėjo būti pavyzdiniu kvartalu
Nekilnojamojo turto vystytojai apie šį kvartalą kalba kiek kitaip.
„Perkūnkiemio vizija buvo, kad jis taps pavyzdine teritorija, kurioje bus atspindimi tiek vieši, tiek privatūs interesai. Savivaldybė turėjo planą vystyti infrastruktūrą, formuoti sklypus, juos teikti vystytojams plėtoti ir taip sukurti socialinę infrastruktūrą. Tačiau savivaldybė to proceso tiesiog nesuvaldė“, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Vystytojų atstovas sako, kad būtent per Perkūnkiemio vystymo pradžią gimė socialinės – inžinerinės infrastruktūros mokestis. Tada skaičiuota, kad norint išvystyti ir pilnai aptarnauti visą kvartalą, pastatyti pramogų centrus, darželius, mokyklas, nuo kiekvieno parduodamo buto kvadratinio metro reikėtų rinkti po 174 eurus (600 litų).
„Tai buvo nereali suma ir visi tai suprato. Kompromisas 8,7 euro (30 litų už kvadratinį metrą). Dalį infrastruktūros turėjo vystyti savivaldybė, dalį verslas. Tokio bendro darbo pradžia buvo daug žadanti, tačiau vėliau procesai užstrigo. Socialinė infrastruktūra nebuvo sukurta. Liko pakloti keliai, inžineriniai tinklai ir atėjo krizė. Plėtra sustojo“, – pasakoja M. Statulevičius.