Daug iššūkių sukėlė buto išplanavimas
Kaip pasakojo Laura, su interjerais jai tenka susidurti kone kasdien, nes ji jau septintus metus dirba nekilnojamojo turto brokere. Dažnai fotosesijai prieš pardavimą tuščius butus reikia apstatyti arba dekoruoti.
„Dirbant tokioje srityje nuolat stebiu, kaip dirba ir kaip įrenginėja apartamentus Amerikos TOP brokeriai, man tai kaip kokia meditacija. Aišku, mūsų biudžetas buvo tikrai ne neribotas, bet matant gražiai įrengtus apartamentus, norėjau rasti būdą kaip galėtume panašiai atkartoti. Taigi darbo sritis, interjero žurnalai, internetas ir prisidėjo prie idėjų. Kadangi nei aš, nei mano vyras nesame dizaineriai, tai tikrai neteigsiu, kad visos mintys tiesiog gimė mūsų galvoje“, – pasakojo Laura.
Visas įrengimo procesas, nuo tada kai gavo buto raktus iki įsikėlimo, užtruko keturis mėnesius. Pasak Lauros, daug iššūkių sukėlė buto išplanavimas, nes jame buvo tik trys vidinės sienos. Anksčiau šeima gyveno name, todėl teko susitaikyti su mažesne erdve.
Name jie turėjo židinį, kuris buvo beveik nenaudojamas, tačiau pati židinio idėja suteikia namams jaukumo. Todėl vilniečiai nusprendė ir bute įsirengti elektrinį židinį.
Pagal projektą bute turėjo būti viena vonia ir atskiras sanitarinis mazgas su tualetu. Tačiau Laura norėjo asmeninės vonios, todėl teko griauti vieną sieną ir ją patraukti per sprindį tam, kad tilptų vonia ir būtų atskiras įėjimas į vonią. Buvusį įėjimą teko užmūryti – ten liko niša, kuri buvo panaudota lentynoms.
Kitos vonios sieną taip pat prireikė griauti ir patraukti ją per 10 centimetrų – jog tilptų praustuvas ir dušas. Vietos, pasak Lauros, ten nedaug, tačiau jauku ir vaikai turi atskirą sanitarinį mazgą.
„Kalbant apie patį įrengimą, tai darėme praktiškai priešingai nei prieš tai turėtuose namuose, nes norėjosi kažko naujo. Turėjome baltas sienas, dabar dažėme pilkai, turėjome baltus baldus, dabar medinius ir pan. Pati pradžia buvo gan chaotiška, mintys lakstė per skirtingus stilius ir spalvas. Po to, kai atmetėme planuotą mėlyną ir marmuro virtuvę, likome prie natūralaus ąžuolo, pilkos, juodos, šiek tiek baltos. Detalėms naudojome auksinę ir juodą spalvas.
Tris iš keturių spintas ir virtuvės baldus dažėme ta pačia spalva kaip sienas, kad jos su sienomis susilietų į viena“, – interjero sprendimus apibūdino vilnietė.
Kol kas džiugina viskas
Baldų spalvas naujakuriai derino prie sienų spalvos ir tikino norėję kuo mažiau skirtingų baldų spalvų – norėjosi vientisumo, detalių atsikartojimo visame bute. Dėl to baldų rankenėlės visur iš tos pačios kolekcijos, sienų spalva ir užuolaidos taip pat visur vienodos.
Laura patikino, kad bute labiausiai ją džiugina išplanavimas – jis būtent toks, kokio ir norėjosi, jokių nereikalingų ir neišnaudotų kampų. Viskas bute suprojektuota taip, kad gyventojai vieni kitiems netrukdytų nei ryte, nei vakare.
„Esame labai patenkinti mūsų išrinkta pilka spalva, ji tokia negniuždanti, gaivi, puikiai dera su juodais ir auksiniais elementais. Man itin patinka mano vonios plytelės, jų spalva, labai švelnus, malonus pėdoms liesti paviršius. Raštas ne marmuras, o oniksas, kuris nėra ryškus ir, mano manymu, taip greit nenusibosta ir neišeina iš mados. Geros medinės grindys, minkšta sofa, aukšta lova, sensoriniai jungtukai. Tokios gal kitam smulkmenos, bet mums svarbios, suteikia komforto pojūtį.
Kadangi dar tik pora mėnesių čia gyvename, tai kol kas džiugina viskas. Gal išskyrus tai, kad dar trūksta kilimų, svarstau ar reikia naktinių užuolaidų, norisi vieno kito paveikslo“, – labiausiai džiuginančius dalykus įvardijo Laura.
Buvo bemiegių naktų ir vaistų nuo galvos skausmo
Pasak pašnekovės, sunkiausia įrengiant butą buvo rasti gerus meistrus, skaičiuoti viską centimetrais ir milimetrais – ypač vonios erdvėse. Vienu metu teko būti mama, dizainere, darbų prižiūrėtoja ir dar dirbti pačiai. Vilnietė džiaugiasi, kad darbas yra toks, per kurį galima dieną planuotis kaip patogu, antraip būtų buvę sunku, nes vyras dirba užsienyje ir darbo dienomis jo Vilniuje nebūna.
„Butą įrenginėjome trumposiomis žinutėmis. Atvažiuodavau kasdien, būdavo dėl dviejų klausimų, išvažiuodavau po 5 valandų, nes kiekviename žingsnyje nauji klausimai kildavo. Vienu metu dirbdavo trys skirtingi meistrai, tai šokinėdavau nuo sienos prie elektros laido ir pan.
Sunku buvo ir visą koncepciją suplanuoti per mėnesį. Tai yra sugalvoti kaip kas atrodys, išsirinkti medžiagas, rasti idėjas baldams ir juos užsakyti, viską reikėjo padaryti per mėnesį-du, nes visus baldus gamino mažiausiai du mėnesius, o įsikelti be baldų noro visiškai neturėjome. Taigi bemiegių naktų ir vaistų nuo galvos skausmo netrūko“, – apie sunkiausius išbandymus kalbėjo Laura.