Standartinis interjeras – tarsi greitasis maistas
„Standartizacija ir globalizacija daro įtaką visose mūsų gyvenimo srityse, ne išimtis ir interjero dizaino sritis. Pavyzdžiui, kad ir kiek įvairūs prekių ženklai prikurtų telefono modelių, daugelis nori turėti tik tokių gerai žinomų gamintojų, kaip „iPhone“, „Samsung“ arba „Huawei“, produktą. Daugelis valgo greitąjį maistą, visi nori greitų „čia ir dabar“ sprendimų. Vienas į kitą kaip du vandens lašai panašūs interjero sprendimai yra toks pat greitasis maistas bei standartizacijos ir globalizacijos padarinys. Daugelis lengvai patiki, kad geriausias variantas ir lengviausias kelias – paprastas, pusiau sukramtytas daiktas. Gyvenimas greitėja, ir tokie patogūs ir greiti sprendimai daugeliui gali atrodyti patrauklūs“, – pastebi R. Petrauskas.
Architektas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos visuomenė per 30 metų nepriklausomybės tapo liberalesnė, žmonės – laisvesni, ypač jaunoji karta, kur kas daugiau mūsų jaučia poreikį išreikšti savo individualumą. Klausimas tik, kiek ta laisvė išnaudojama, kuriant namus ar pritaikant dizaino idėjas. Namų interjero srityje vadinamojo „mainstrymo“ ar klišių pastebiu tikrai nemažai. Galbūt jomis pasinaudoja ir tie, kurių socialinis ar komunikacijos laukas yra už namų svetainės ribų – žmonės tiesiog daugiau bendrauja virtualiai, o gyvai susitinka arba darbo aplinkoje, arba kavinėse“, – svarsto architektas.
Vis dėlto I. Petrausko patirtis liudija, kad mūsų šalies gyventojams dažniausiai vis dar labai rūpi jų namų grožis ir jų poreikiams pritaikytas individualumas. Jie nori kurti namus sau, individualius, o ne universalius, kokie būna kuriami parduotuvių katalogams. Pasak jo, mūsų šalies gyventojai yra nepalyginamai daugiau dėmesio už vokiečius ar skandinavus namų grožiui skiriantys šeimininkai.
Gražūs namai – sau ir kitiems
„Galbūt tas gyventojų Lietuvoje noras puošti savo aplinką yra atėjęs iš puošnių katalikiškų bažnyčių, o gal prasiveržia pilkuoju sovietmečiu dešimtmečiais slopinta energija bei ūmai atsivėrusios pasirinkimo galimybės. Iš tiesų mumyse sėdi pastebimai didesnis noras išskirtinai puošti namus. Vien jau pažvelgus į kai kurias mūsų kavines ir restoranus matyti, kiek ten įdėta pastangų, kad ir visuma, ir detalės atrodytų puikiai“, – sako architektas.
I. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais kuriant interjerą reikėtų turėti omenyje, kad jis veiks mus pačius ar mūsų santykius. Tie, kurie stengiasi sukurti išskirtinį namų interjerą, daro tai tiek dėl savęs, tiek – derindami tai prie savo socialinio statuso.
„Tau gražus ir malonus interjeras turės savo poveikį net ir tada, kai taps toks įprastas, kad jo, rodos, net nepastebėsi. Todėl ieškant sprendimų tikrai verta pasistengti rinktis ne standartą, o įvairovę ir išskirtinumą. Ypač verta būtų pasidairyti įvairius, įdomius gamintojus po savo stogu surinkusiame interjero salone – tai padėtų pažadinti fantaziją arba realizuoti svetainės viziją“, – sako architektas.
Standartizuotus sprendimus siūlančius interjero prekių tinklus jis kartu su užsakovu irgi renkasi, tačiau ne pagrindiniam būstui įrenginėti – tai, pavyzdžiui, gali būti studentams nuomojamos patalpos ar vasarnamis. Vis dėlto klientai iš architektų ir dizainerių tikisi nestandartinių, kitokių sprendimų. Dažniausiai tai yra jau save realizavę žmonės, kurie supranta, jog tik jiems patinkančioje ir tinkančioje aplinkoje gali po darbo maloniai praleisti vakarus.
Neskriauskime savęs
„Savęs skriausti interjeru jokiu būdu negalima. Į interjerą žiūrime kasdien, ir jis labai veikia psichiką, pasąmonę – veikia jo spalvos, kaip kruopščiai jis atliktas, kaip viskas suderinta, taip pat bendra interjero kuriama nuotaika. Ne kartą iš klientų girdėjau, kad pakeitus namus, interjerą labai pasikeičia kasdienė būsena“, – tvirtina psichologė Genovaitė Petronienė.
Pasak psichologės, svarbu, kad interjeras būtų asmeniškas, o ne beveidis, „toks kaip visų“.
„Juk kiekvienas žmogus kasdienybėje išgyvena skirtingas būsenas ir apie skirtingą būseną svajoja – vienam norisi laisvės, šviesos, kitam – šilumos, trečiam – stabilumo, tarytum įsižeminimo, ketvirtam – energijos, tad interjeras tą norimą būseną ir turėtų įkūnyti. Jeigu tarsitės su dizaineriu, bet nepaliksite jam spręsti tik pačiam, tai galima būtų rasti labai asmeniškų variantų“, – aiškina psichologė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad interjere labai svarbu ir patogumas – kad rastumėte namuose vietas, kuriose daugiausia norisi būti. Derėtų įvertinti, ką norisi matyti prieš akis, ar norisi ištiesti kojas, ar sėdėti tiesiai priešais kitą žmogų, kad būtų patogu matyti jo akis, apsikabinti ir panašiai. Vienam svarbiausia yra virtuvė, kitam – darbo stalas. „Sukurti namus – tai sukurti save“, – tvirtina G. Petronienė.