Tai žinodama užmojį aprašyti ligoninių architektūros ypatumus vis nustumdavau į šalį. Viskas atrodė abstraktu, netikra, per daug viena kitai prieštaraujančių taisyklių ir standartų, lyg pritemptų postandarčių, higienos normų bei kitų postulatų, be kurių neapsieisime projektuodami tokios paskirties pastatą. Šventvagišką pasipiktinimą išsklaidė kelionė į Daniją. Šiai temai skirtame pristatyme išgirstos mintys ir pamatyti pavyzdžiai painiavą galvoje išnarpliojo į ligoninės viziją, kurioje funkcija puikiai dera su forma.
Ligoninės niekuo nesupainiosi su universalesniais pastatais. Todėl retai kada jų projektavimas tampa architektų svajone. Be to, Lietuvoje architektai, kitaip nei Vokietijoje ar JAV, kur projektuotojų specializacija, tarkime, ligoninių projektavimas, yra universalesni. Kaip sakoma, gyvenimas priverčia. Ligoninės architektūra kuriama vadovaujantis iš anksto nustatytais principais, kurių tikslas – sudaryti pačias geriausias sąlygas gydytojams dirbti, o ligoniams sveikti. Žinoma, tai apriboja projektuotojo fantazijos polėkius. Ir vis dėlto meną iš stacionarios gydymo patalpos padaryti įmanoma.
Specifiniai objektai keičiasi
Medicina yra viena sparčiausiai besivystančių mokslo sričių, kur kas kelerius metus sukuriamos naujos technologijos, technika. Neretai pastarajai tenka specialiai pritaikyti patalpos mikroklimatą, apšvietimą, patalpos paviršius. Nuo to priklauso ir viso objekto išdėstymas. Todėl tenka pripažinti ir tai, kad ligoninė – specifinis objektas, kurį sukurti įmanoma tik konsultuojantis su medikais.
2014 m. tarptautinės sveikatos apsaugos verslo ir technologijų platformos (angl. Healthcare business and technology) kūrėjai įvertino 25 geriausias planetos ligonines. Pagrindinis atrankos kriterijus buvo sveikatai teigiamą įtaką darantis interjeras, architektūros sprendimai, dizainas. Paklausite, kaip? Pažadu nustebinti... Tačiau ne mažiau svarbu paminėti, kad daugiausia balų surinkusių ligoninių sąrašas apima visą pasaulį, įskaitant JAV, Austriją, Tailandą, Panamą, Šveicariją, Kiniją ir kitas šalis. Tai rodo, kad į sveikatą orientuotas dizainas neturi sienų.
Pirmosios vietos nugalėtojai – Sharp memorialinės ligoninės Kalifornijoje kūrėjai (angl. Sharp Memorial Hospital). Ši ligoninė išsiskyrė natūraliais elementais. Tai įstaiga, kurios interjeras neretai lyginamas su aukštos klasės parduotuvėmis ar viešbučiu. Nieko keista, nes būnant joje juntamas milžiniškas kontrastas baltoms sienoms, įrėminančioms didelių gabaritų prietaisus. Pastate įrengtas atskiras liftų kompleksas pacientams, medicinos personalui ir lankytojams.
Ligoninė buvo kuriama pagal humanistinės architektūros bruožus. Gerovė ir komfortas visiems ligoninės lankytojams ir personalui suteikiamas sukuriant ramybės oazę – ant stogo įrengtas jaukus sodas. Palatose ir privačiuose poilsio kambariuose įrengti jaukūs minkštieji baldai pacientams bei jų lankytojams. Čia skirtas dėmesys net menkiausioms interjero detalėms, pavyzdžiui, sienas puošia meno kūriniai iš muziejų, žinomų dailininkų tapyti paveikslai. Žinant, kad meno terapija jau yra pripažinta kaip vienas paveikių gydymo metodų, tuo stebėtis nederėtų.
Ne mažiau populiarios ir sveikatos turizmui skirtos patalpos Bankoke (Tailandas). Čia stovi tarptautinė ligoninė, kurioje vienu metu sveikatos problemas gali išspręsti net iki 400 tūkst. pacientų iš užsienio. Kiekvieno iš šio pastatų komplekso, primenančio monstrą, paciento palata sukurta kaip privatus kambarys, kuriame dominuoja raminančios spalvos, minkštieji iš natūralaus medžio ir natūralių audinių pagaminti baldai. Ligoninėje yra dviejų lygių restoranų, prekybos centrų, bendrą judėjimo planą padedančių išlaikyti pasivaikščiojimo takų.
Šie sanatorijas primenantys pavyzdžiai jums kelia šypseną? Tad žinokite, kad vaikų ligoninių projektams keliami dar didesni reikalavimai.
Ligoninėje – lyg namuose
Prieš du dešimtmečius tik labai nuovokus žmogus suprasdavo, kad pravėrė vaikų ligoninės ar skyriaus duris. Šiandien, atsiradus tokiems gydymo metodams kaip spalvų ir šviesų terapija, vaikų ligoninės tampa pasakų namais ar žaidimų kambariais. Taip siekiama padėti mažiesiems ligoniukams psichologiškai jaustis geriau toje erdvėje, kurioje teko atsidurti. Projektuojant vaikų ligonines susiduriama ir su kita dilema – erdvėmis šeimų nariams, vaikų ugdymo patalpoms.
Pitsbergo vaikų ligoninė (JAV) – pirmoji inovatyvi vaikų ligoninė planetoje, kurioje siejami jaudinantis dizainas, integruotos technologijos, tokios kaip CPOE (angl. Computerized physician order entry) – kompiuterinis fizinės būklės valdymas, EHR – elektroninis sveikatos būklės įrašymas, bei verslo centras pacientų tėvams ir šeimoms. Taip pat šioje ligoninėje yra sodo biblioteka, muzikos terapijos kambarys, žaismingai dekoruoti privatūs kambariai, poilsio zonos, žaidimų kambariai, erdvūs valgomieji ir šeimos išteklių centras.
Šioje ligoninėje vienu metu gali sveikti daugiau nei 280 vaikų. Be to, patogiose erdvėse gali apsistoti šeimų nariai ir, žinoma, profesionaliai dirbti personalas. 2014 m. Pitsbergo vaikų ligoninė buvo pripažinta kaip viena iš penkių planetos vietų, tinkamiausių mažiesiems pacientams nugalėti ligas.
Amerikoje išpopuliarėję sprendimai pamažu įgauna pagreitį ir Lietuvoje. 2016 m. Architektūros fakulteto bakalaurė Radvilė Samackaitė savo baigiamajame darbe pasiūlė neįprastą vaikų ligoninės Santariškėse koncepciją. R. Samackaitė sukūrė mažo miestelio įvaizdį, pabrėžtą šlaitinių stogų siluetu. Plytinio fasado namukų tūrinė išraiška artima vaiko pasaulio vizijai, primenančiai pasakas. Jaukumą architektė kūrė pasirinkdama natūralias medžiagas ir apšvietimą, o pirmą pastato aukštą pasiūlė įstiklinti tam, kad į pastatą patektų kuo daugiau natūralios šviesos.