Panašu, kad „juodas“ dvaro, vietinių vadinamo tiesiog vienuolynu, laikotarpis – jau praeityje, pagrindinį dvaro rūmų pastatą apjuosė pastoliai, o apylinkėse pasklido gera žinia – dvare kuriasi ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje žinomas asmuo.
Dvaro pastatai nyko akyse
Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įrengti 5 butai, dar du įrengti dvaro name šalia rūmų. Rūmų pastatas buvo virtęs kaimo daugiabučiu, apie kurio nepatenkinamą būklę konstatuota dar 2005-siais. Paskutiniai įrašai internete apie dvare gyvenusius žmones yra 2012 m. data. Dvaro pastatai, dėl netinkamos priežiūros buvo virtę nepatenkinamos arba avarinės būklės, dvaro teritorija – apleista.
„Mes nušienaudavome žolę, aptvarkydavome minimaliai teritoriją, bet to tikrai nepakako, nes pastatai iro akyse, sodas dar vienuolių sodintas prieš beveik šimtą metų, džiaugiamės, kad pagaliau dvaras bus sutvarkytas“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė.
Dvaro sodybos teritorijoje geriausiai išsilaikęs pastatai yra rūmai ir tarnų namas, medinis svirnas – griūvančios būklės, yra išlikę dar keleto pastatų pamatai. Dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Apie ketverius metus dvaras stovėjo tuščias ir apleistas, išsikrausčius jo gyventojams buvo tikimasi dvarą atgaivinti, tuo tikslu įkurta VšĮ „Kaciūniškės dvaras“.
Iš dvaro sodybos atsiveria gražūs Nevėžio krantų vaizdai, sutvarkytas Kačiūniškės dvaras galėjo tapti turistų lankoma Nevėžio pakrantės dvarų grandinės dalimi. D. Bulotienės vertinimu, greičiausiai planai atgaivinti dvarą nepasiteisino, todėl buvo nuspręsta šį dvarą parduoti.
Dvarą nusipirko privačiame aukcione
Praeitų metų lapkričio pabaigoje Kauno rajono savivaldybė organizavo viešą Kaciūniškės dvaro pardavimo aukcioną. Aukciono skelbime nurodoma, kad buvo parduodami du gyvenamieji pastatai ir 5 ūkio pastatai. Objektui priskirta beveik vieno hektaro dydžio žemės sklypas. Pradinė bendra parduodamo turto kaina – virš 96 tūkst. eurų.
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad Kačiūniškės dvaras viešame aukcione buvo parduotas ir yra privati nuosavybė.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, Kačiūniškės dvarą minėtame privačiame aukcione įsigijo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis arba su juo šeiminiais ryšiais susiję asmenys.
V. Matijošaitis nei asmeniškai, nei per atstovą spaudai komentuoti savo naujojo pirkinio nenorėjo.
Aplink tvarkoma infrastruktūra
Šių metų pradžioje dvaro teritorijoje pasirodė darbininkai, pradėta tvarkyti teritorija, prasidėjo ir pagrindinių rūmų rekonstrukcija. Pastebėję aplink dvaro teritoriją vaikštinėjantį portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografą, ten dirbantys statybininkai ėmė pykti ir liepė pasišalinti, argumentuodami, kad dvaro teritorija yra privati valda.
Iš pradinio nusiteikimo, tikėtina, kad dvaro teritorija taps uždara ir vargiai bus atverta dvarų istorija besidomintiems lankytojams. „Abejoju, ar šis dvaras bus paverstas viešu objektu, jį įsigijo privatus asmuo, kuris pats spręs, ką jame veikti“, – sakė ir Raudondvario seniūnė.
Šiuo metu asfaltuojamas nuo Raudondvario į Kaciūniškės kaimą, šalia kurio įsikūręs dvaras, vedantis kelias – daugelį metų čia buvo žvyrkelis. Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo Tautvydo Tamošiūno teigimu, kelią Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu remontuoja bendrovė „Kauno tiltai“, jo tiesimui skirtos lėšos iš nacionalinio, ne rajono biudžeto.
Neseniai nuo Raudondvario iki Kaciūniškės kaimo nutiestas ir dviračių takas palei Nevėžį, kuris pradžioje vingiuoja palei upę, vėliau kyla į Nevėžio šlaitą ir įsilieja į minėtą šiuo metu asfaltuojamą kelią.
Dvaro istorija – sakrali
XIX a. pabaigoje Kačiūniškės dvaras buvo įteisintas, kaip seserų benediktinių palivarkas. XX amžiaus pradžioje vienuolės žemes išnuomojo, o 1929 m. nusprendė čia rimčiau įsikurti – pastatė dvaro rūmus, pagal architekto M. Grubliausko projektą, užveisė sodą.
Tuo metu Kačiūniškių dvaro sodybą sudarė 2 kiemai, sodas, kapinės ir 10 trobelių ir seserų gyvenamasis namas – rūmai. Trijų aukštų pastato pirmajame aukšte buvo virtuvė ir sandėliai, antrame – koplyčia, trečiame – kambariai ir vonios.
Į kitą Nevėžio krantą benediktinės keldavosi valtele. Ja atplaukdavo ir Raudondvario parapijai paskirtas klebonas. Atvykęs aukoti Šv. mišių, jis viešėdavo ir Kačiūniškėse, išklausydavo seserų benediktinių išpažinties.
Sovietmečiu vienuolynas buvo uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju daugiabučiu. Anksčiau rūmuose gyvenusios seserys benediktinės atsisakė bet kokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Pastatas atiduotas kolūkiui „Kelias į komunizmą“, paskui Žemės ūkio elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniam ūkiui. Čia veikė pieninė, rūsyje – skalbykla. Keliuose kambariuose gyveno kolūkiečiai. Vėliau kolūkių griūties epochoje dvarelis atiduotas keliems neturintiems būsto žmonėms. Kelioms šeimoms laikinus butus dvare skyrė Raudondvario seniūnija.
Raudondvario seniūnė D. Bulotienė portalui patikslino, kad su visais dvare gyvenusiais gyventojais 2011 m. rugpjūtį buvo sudarytos taikos sutartys, pagal kurias jie sutiko per metus laiko išsikelti iš dvaro pastatų, gyventojams išmokėtos kompensacijos. Negyvenamas dvaras tapo nuo 2012 m. pabaigos, keli išsikraustę gyventojai liko gyventi Kaciūniškėse, Raudondvaryje, kiti išsikėlė gyventi kitur.