Apie vilnijančias interjero dizaino tendencijas iš parodos pasakoja Namų idėjų centre NIC veikiančios interjero dizaino mokyklos 7 jausmai vadovas Gediminas Preišegalavičius, rašoma pranešime spaudai.
„Kiekvienais metais paroda plečiasi tiek gamintojų stendais, tiek lankytojų srautais. Paroda apima ne tik ekspozicijų centrą, tačiau keliasi ir į patį miestą, kuriame šia proga vyksta daugybė renginių. Renginiai, vykstantys interjero dizaino salonuose mieste, savo išmone nenusileidžia pačiai parodai“, – pasakojo G. Preišegalavičius.
Pasakodamas apie naujienas, Gediminas pasidalino įžvalgomis jog esminių lūžių tendencijose nėra, pastebimas nuosaikus praėjusių laikotarpių tęstinumas. „Juk kiekvienais metais didžiausi gamintojai nepristatys revoliucinių kūrinių keičiančių kryptį. Inovacijos reikalauja didelių investicijų, o ateina metas kai jos tiesiog turi atsipirkti“, – pasakojo dizaineris, pridurdamas, kad inovacijas lengviau kopijuoti nei jas sukurti. O jas kuria vos keli didžiausi gamintojai. Naujausios tendencijos šiais metais pasireiškia smulkmenose, detalėse. Tai gali būti naujas atspalvis ar dekoravo elementas.
Įkvėpimo dairosi praėjusiame amžiuje
Pasakodamas apie bendras dizaino kryptis Gediminas išskyrė jog šiuo metu populiari 20 amžiaus moderni stilistika, kuri savo aukso amžių išgyveno 1930 – 1960 metais. Ši stilistika gimė įkvėpta 20 a. pradžios tendencijų, tokių kaip vokiečių Bauhaus. Pasibaigus karui suklestėjo technologinė pažanga, kuri leido sukurti naujas medžiagas, atrasti naujas tekstūras, efektus, formas ir net spalvas. Visa tai netrukus persikėlė į baldų pramonę. Tuo metu visame pasaulyje vyko stipri technologinė ir dizaino revoliucija, kurios kūrinius naudojame ir šiais laikais.
20 amžiaus moderni stilistika pasižymi klasikine, minimalistine išvaizda su švariomis linijomis ir minimaliu derkoru. Funkcionalumas čia yra pirmoje vietoje, tačiau formos ne ką mažiau svarbios. Aptakios linijos eina kartu su organiškomis ir geometrinėmis formomis. Stilius savyje talpina įvairių kultūrų pažinimą, taip pat netradicinių, kontrastingų medžiagų naudojimą. Tuo metu naujai atrastos medžiagos, tokios kaip plastikas nedelsiant persikėlė ir į baldus. Plastikas tada buvo naudojamas tikrąja savo forma, o ne siekiant imituoti medžio elementus. Bendrai naudojamos tokios medžiagos kaip mediena, metalas, stiklas, vinilas, fanera.
Pasak interjero dizaino specialisto, stebint šias tendencijas galima prognozuoti jog artimu metu sulauksime disco stiliaus atgimimo. „Matome, jog kompanijos įkvėpimo dairosi į savo praeitį. Kiekvienais metais švenčiami vieno ar kito produkto 50-mečiai. Todėl praėjus šiam periodui, laukia 70-ųjų metų dizaino atgimimas, kas naujomis formomis ir spalvomis atneš ne ką kitą, kaip legendinį disco stilių“, – įžvalgomis dalinosi Gediminas.
Vienas iš įdomesnių 50-metį švenčiančių kompanijų produktų – UP minkštasuolis, kurį savu laiku buvo galima išvysti daugelyje namų. Į parodą šiais metais jis grįžo atsinaujinęs, perdirbtas, iš naujų šiuolaikinių medžiagų.
Milano parodoje šiais metais buvo galima išvysti ir skandinaviško dizaino grandus. Nors skandinavų dizaino sprendimai skiriasi nuo madų kurias diktuoja Milanas, tačiau ir čia buvo galima išvysti įdomių produktų.
Pasakodamas apie lietuvių taip pamėgtą skandinavišką dizainą, G. Preišegalavičius svarstė, jog šios krypties aukso amžius jau praėjo. „Skandinaviško dizaino aukso amžius buvo 1960 – 1970 metai, kuomet inovacijas kūrė išties garsūs dizaineriai. Tuomet tai buvo avangardas. Tačiau pripažinimą ir savitą bei ryškų charakterį skandinavai vis dar turi, o naujausiose jų kolekcijose, jau pastebimi ir Milano diktuojamų madų potėpiai.
Spalvos
Juoda spalva išlieka madinga. Parodoje buvo galima išvysti gausybę kūrinių iš naujausių kolekcijų, kur vyravo būtent ši spalva. Kita spalvinė gama – taip pat išlaiko tęstinumą. Galima stebėti pastelinių spalvų, tokių kaip plytinė, žalia ar kitų švelnių atspalvių vyravimą. Tačiau vis daugiau matosi ir ryškių, gėlių spalvų sprendimai.
Nors šiais metais Panteone paskelbta metų spalva – gyvojo koralo, tačiau gamintojai jos neskuba pateikti savo sprendiniuose. Pasak interjero dizaino specialisto, buvo galima ją išvysti, tačiau ne taip masiškai kaip galima įsivaizduoti.
Medžiagos
Baldų medžiagiškumas išlieka konservatyvus: lakavimas, natūrali ir perdirbta mediena, plastiko elementai. Nors mediena ir išlieka vyraujanti medžiaga, tačiau medžio masyvo pastebima nedaug. Dažniausiai gaminiuose jo būna tik atskiri elementai, o ne visas gaminys. Pasak Gedimino, taip yra dėl sudėtingo masyvo apdirbimo proceso. „Kalbant apie medžiagiškumą, pastebimos naujų medžiagų įsisavinimo užuomazgos. Bandoma eksperimentuoti ir su brangiomis medžiagomis, tokiomis kaip anglies pluoštas. Teko matyti iš jo pagamintas kėdės. Tačiau technologija iki šiol yra brangi, todėl ir produkcija reta bei brangi“, – pasakojo Gediminas.
Daugiausiai apdovanojimų yra gavę neoklasikinių, lenktų formų gaminiai. Ši tendencija signalizuoja jog minimalizmas po truputį traukiasi iš mūsų kasdienybės.
Tekstilės srityje pastebima viena išskirtinė tendencija – jei praeitais metais vyravo veliūras, tai šiais metais madingi darosi melančo gobelenai. Dažniausiai jie būna dekoruojami smulkiais bei nelygiais raštais. Iš arti tokia tekstūra atrodo marga, o iš toli – susilieja ir stebimas vientisumas. Šiais metais toliau madingi išlieka ir vienspalviai, pasteliniai tekstilės gaminiai.
Apibendrinant interjero dizaino naujoves iš parodos – revoliucijų nematyti. Šiek tiek trūksta dinamikos. Viskas vyksta nuosaikiai. Daugelis įkvėpimo dairosi į dizaino aukso amžių – 1930 – 1960 metus. Įkvėpti geriausių praeito amžiaus kūrinių, gamintojai juos apjungia su šiuolaikinėmis apdirbimo technologijomis ir pristato naujomis formomis. Lygindamas naujausias tendencijas iš Milano ir tendencijas, kurios šiai dienai randamos mūsų tautiečių namuose, Gediminas pastebi, jog situacija išties stipriai gerėja. „Jau atsiliekame nebe dešimtmečiais, o vos vienais, kitais metais“, – teigė pašnekovas.
Daugiausiai naujovių – apšvietime
Daugiausiai naujovių galima stebėti apšvietimo sektoriuje. Čia technologinė pažanga jaučiama labiausiai. Išstūmusi kaitrines lemputes, LED technologija įgalino gamintojus naujam etapui. Apšvietimas namuose jau tampa nebe praktiniu reiškiniu, o menu. Atsiranda vis įdomesnių pritaikymų. Produktų dydžiai pastebimai mažėja, o technologija įgalina minimalistinį dizainą. Atsiranda plastiškumas. Apšvietimas dalyvauja interjero formų, spalvų žaisme.
Apšvietėjai savo produkciją parodoje daugiausiai pristatė per meninius sprendimus, skulptūrą.
„Teko matyti pavyzdžius kaip ledai yra integruojami į permatomą vamzdį, kuris gali būti išvedžiojamas per kelias patalpas. Arba erdvėje kabantis minimalistinis rėmas, kuris tarnauja ne tik kaip apšvietimo šaltinis, bet ir geometrinių formų kūrinys“, – pasakojo Gediminas, pridurdamas, kad nors ir kai kuriuos parodos sprendimus sudėtinga pritaikyti interjere, technologinės galimybės ir meninės išraiškos tikrai nepalieka abejingų.
Atsirado tikrai įdomių sprendinių, kai apšvietimas susideda iš kelių atskirų komponentų, tokių kaip šviesos šaltinis nukreiptas į įvairiaspalvį ir įvairialypį stiklą. „Tokie sprendiniai atrodo kitoniški, nes vienai funkcijai atlikti pasitelkiamas netradicinis sprendimas, kuris tiek atrodo meniškai ir estetiškai, tiek atlieka savo pagrindinę funkciją“. Iš senesnių apšvietimo technologijų buvo galima išvysti šviestuvų kurie reguliuojami rankų judesiais ar lytėjimu.
Pabaigai G. Preišegalavičius atviravo, jog kone savaitę trunkanti paroda – išties įtraukia, tačiau norint įsigilinti į visus naujus sprendinius net tiek laiko nepakanka. „Tai miestas mieste. Dieną gaudžiantis parodų centras atėjus vakarui persikelia į mieste esančius salonus, kuriuose galima išvysti ne ką mažiau naujovių nei pačioje parodoje. Čia visą parą verda gyvenimas bei vyksta gausybė renginių“, – teigė pašnekovas linkėdamas visiems stilingų metų.