Vieni namai ne visam gyvenimui
Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau 24-tą kartą vykstančioje parodoje surengta apklausa atskleidė, kad interjero pokyčius dažniau linkusios inicijuoti moterys. 17 proc. jų teigia norinčios interjerą atnaujinti ir keisti bent kartą per metus. Tuo tarpu vyrai teigia, kad pokyčių jiems norisi gerokai rečiau – kas 5 ar 10 metų, rašoma pranešime spaudai.
„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje situacija nedaug skiriasi nuo Europoje vyraujančių tendencijų. Čia žmonės teigia vidutiniškai namų interjerą keičiantys kas 5–7 metus. Ši tendencija siejasi tiek su atgautu ekonominiu saugumu, tiek ir su moderniu gyvenimo būdu, įsitvirtinančiu supratimu, kad gyvenamąją vietą renkamės ne vieną kartą visam gyvenimui. Tiesiog tapome gerokai mobilesni, būstą keičiame ir „išaugame“ dažniau, todėl ir į namų įrengimą, interjerą žiūrime lanksčiai, kūrybiškai, esame nusiteikę jį keisti“, – sako interjero dizainerė Lina Kalinauskaitė-Forsman.
Specialistės teigimu, stebima ir dar viena tendencija – į baldus vis dažniau žvelgiama kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ieškoma sprendimų, kurie leistų juos atnaujinti minimaliomis pastangomis, o priežiūra būtų paprasta ir draugiška aplinkai.
„Įsigijus kokybiškus, patvarius, gero dizaino lengvai prižiūrimus baldus poreikis juos dažnai keisti labai sumažėja. Be to, stiprėja pirkėjų orientacija į aplinkos tausojimą, tvarumą, tad ieškoma sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai. Lengvai prižiūrimos medžiagos, nuvelkami minkštų baldų gobelenai, vien vandeniu valomos medžiagos – tai leidžia užsitikrinti, jog baldas tarnaus ilgai, ir dėl jo nereiks sukti galvos, o tai šiuolaikiniam žmogui yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pasirinkimo subtilybes aiškina dizainerė.
Svetainė su sofa – namų širdis
Apklausos duomenimis, namų širdimi daugelis (35 proc.) parodos lankytojų laiko svetainę, o svarbiausiu namų baldu įvardija sofą. Pasak specialistų tokios tendencijos atspindi, jog gyvename skubos laikais ir daug dalykų darome vienu metu.
„Tai, kad dominuoja sofa, o ne, pavyzdžiui, stalas, mano galva, reiškia kelis dalykus. Viena vertus, tai rodo, kad būstai yra santykinai maži, erdvės virsta multifunkcinėmis ir ant sofos praleidžiama daug laiko ne tik ilsintis, bendraujant, bet ir valgant ar net dirbant. Kita vertus, tai rodo, kad stalas, kaip namų širdis ir visą šeimą telkianti vieta dar neprigijo, o valgymo prie bendro stalo kultūra dar turi daug potencialo augti“, – įsitikinusi L. Kalinauskaitė-Forsman.
Jos teigimu, virtuvė daugeliui taip pat asocijuojasi su darbu, tuo tarpu svetainė – su poilsiu ir laisvalaikiu.
„Klasikiniame būste nuo senų laikų visi kambariai ir patalpos būdavo atskirtos, kiekviena iš jų turėjo aiškiai apibrėžtą savo funkciją. Virtuvė buvo ta vieta, kurioje gaminama, valgomasis – kambarys, kuriame valgoma, o štai svetainė buvo socialiausia erdvė, kurioje priimami svečiai, leidžiamas laisvalaikis. Dabar tokių griežtų perskyrų nebelikę, viską visose erdvėse darome ko ne vienu metu. Tačiau panašu, kad virtuvė vis dar turi tą ko ne archajinę sąsają su darbu ir užimtumu, o svetainė suvokiama kaip poilsio erdvė“, – aiškina specialistė.
Nesikeičiantis lietuvių favoritas – skandinaviškas stilius
Paklausus, koks interjero stilius parodos lankytojų favoritas – daugiausiai simpatijų sulaukė skandinaviškas interjeras (24 proc.). Taip pat daug gerbėjų turi ir klasikinis interjeras – jį mėgstamiausiu įvardijo 23 proc. respondentų.
Pasak dizainerės, toks nuomonių pasiskirstymas atspindi ilgametes tendencijas – iš tiesų žavimės skandinavišku funkcionalumu ir ergonomiškumu, o klasikinis interjeras suprantamas kaip saugus sprendimas.
„Klasikinis interjeras daugumai patrauklus tuo, kad yra saugus, patikrintas, be to, dažnai suvokiamas kaip lengviausias būdas aplinkai parodyti, jog gyvenimas nusisekė. Tai kone lengviausiai suvokiama prabangos išraiška. Rinkdamiesi klasikinio stiliaus interjerą ar detales žmonės paprastai įvertina, kad tai gera investicija, ilgam laikui“, – populiarumo priežastis vardija L. Kalinauskaitė-Forsman.
Tuo tarpu skandinaviškas stilius lietuviams imponuoja praktiškumu, ergonomiškumu ir funkcionalumu.
„Save labiau suvokiame kaip šiauriečius, mums tokia stilistika iš esmės artima. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinaviško stiliaus interjeras yra orientuotas į funkcionalumą, ergonomiką, kas ypač aktualu nedideliuose būstuose gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, iš pažiūros paprasti, stilingi skandinaviški baldai iš tiesų yra labai kokybiški, apgalvoti, jų dizainas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių, o tai nulemia ir jų kainą“, – sako dizainerė.