Ekspertai pastebi, kad lietuvių noras taupyti namų erdvę nesikeičia ir tik stiprėja, todėl jiems baldų išmanumas pirmiausiai prilygsta jų funkcionalumui.
Pagrindinės šiuo metu stebimos tendencijos: baldai turi būti ne tik lengvai supakuojami ir išsipakuojami, bet ir būti minimalistiniso dizaino, rašoma „Litexpo“ pranešime spaudai.
Išmanus baldas – vis daugiau funkcijų
Skandinaviško dizaino mada sustiprino supratimą, kad būsto ar biuro erdvė turi būti švari, neperkrauta. Būtent todėl paprasčiausi „pufai“ virsta daiktadėžėmis, o batų dėžės – „pufais“, atramų neturinčių sofų kraštai gali būti pakeliami arba nuleidžiami pagal poreikį.
„Šais laikais jau nė vienas baldas negali turėti tik vienos funkcijos – kad ir kas tai bebūtų, turi būti įmanoma baldą panaudoti kūrybiškai, jį pakeisti ar perdėlioti“, – teigia lietuviškos išmaniųjų baldų gamybos įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė.
Įmonės vizitine kortele tapo Inesos Malafej sukurtas originalus rašomasis stalas, kurio paviršių pratęsia daiktams bei dokumentams susidėti skirti laikikliai, atkartojantys stalo kraštines ir leidžiantys daiktus laikyti vertikaliai, gerai matomoje padėtyje.
„Ar tai, kad gali šalia laikyti žymiai daugiau daiktų, yra geras dalykas ar ne, nežinau, bet faktas, jog prie tokio dirbti patogiau, nes vienu metu turi ant stalo žymiai daugiau reikalingų daiktų, o stalas vis tiek atrodo tuščias“, – sako „Emko“ vadovė.
Savo ruožtu baldo daugiafunkciškumas verčia ieškoti ir kaip jį patį tiksliau pavadinti. Dizainerio Daliaus Razausko sukurta balta apvali spintelė, kurios iš viršaus atsidaranti dalis virsta kabančiu darbastaliu, buvo pavadinta „Pill“, arba vadinamąja tablete. Šį baldą įmonė tiesiog priskyrė darbo vietos erdvei.
„Kabantis darbastalis yra apvalus, minimalistiškas, baltas, juodas arba kombinuotų spalvų, todėl net ir nenaudojamas jis praktiškai neužpildo namų erdvės. Tuo pačiu jis gali būti ir baras, ir damų tualetinis stalelis. Tai tarsi save paslepianti darbo vieta“, – koncepciją aiškina „Emko“ vadovė.
Veidrodis vietoj išmaniojo telefono
Pasaulio baldų rinkoje jau kurį laiką ryškėja baldų su integruotomis informacinių technologijų (IT) funkcijomis populiarumas, tačiau Lietuvoje tokio tipo baldai dar sunkiai skinasi kelią. Baldų dizaino ir gamybos bendrovės „Kitaip“ direktorius Marcelinas Sorkinas atviras: paprastas klientas nori mažiau protingų dalykų.
„Į pačius baldus kol kas retas ryžtasi integruoti kažką tikrai technologiškai sudėtingo, bet net jei žiūrėtume į buitinę techniką, pavyzdžiui, viryklę su Wi-fi, kažkodėl žmonės sako „ne, duokit man geriau paprastesnę“. Pasaulyje tendencijos yra kiek kitokios, nes visos reikalingos technologijos šiuo metu atpigusios ir daug labiau prieinamos“, – teigia jis.
Įmonės „Blulita“ vadovas Vytautas Dailidė pripažįsta, kad IT technologijų integravimas į baldus tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas klausimas.
„Turime pavyzdžių, kai inovatyvus sprendimas per kelis mėnesius apkeliauja visą pasaulį, bet dažniau nutinka atvirkščiai ir įpročiai laikosi ilgai, nors juos jau būtų galima keisti. Kol kas tokie išmanūs baldai užima labai siaurą dalį rinkos – galbūt 5-7 proc. Kita vertus, šis skaičius tikrai kils, tačiau kažin, ar kilimas bus labai staigus – tam visų pirma turi keistis kainos ir kokybės santykis bei pačių žmonių prioritetai“, – tvirtina jis.
M. Sorokinas taip pat įsitikinęs, kad protingi baldai prigis ir Lietuvoje, tačiau net jei juos ir kursime, nebūtinai būsime atkaklūs vartotojai.
„Pavyzdžiui, veidrodžiai, kurie ryte tau gali parodyti ir el. paštą, ir orų prognozes, ir naujienas, jau yra išbaigti ir visiškai įperkami. Anksčiau ar vėliau tokios tendencijos pasklis po visą pasaulį, įskaitant Lietuvą“, – sako M. Sorkinas.