Džiugesį, įsigijus naujus namus, gali aptemdyti jų įsirengimas. Dažnai naujakuriai turi tam tikrą biudžetą, į kurį nori tilpti, tačiau tai ne visada pavyksta, todėl sprendžiama, kam bus pataupyta. Taip pat neretai gyventojus nustebina būsto įrengimo, baldų, buitinių prietaisų kainos, o būna ir taip, kad priimtas prastas sprendimas dėl įrengimo žmones pasiveja po kelių metų ir vėl tenka išlaidauti.
„Delfi Būstas“ naujakuriams, kurie sutiko pasidalyti savo patirtimi, įsirengiant naujus namus, uždavė kelis klausimus:
Ar prieš būsto įsirengimą buvo numatytas biudžetas? Koks jis buvo ir ar neteko išleisti daugiau?
Kas kainavo brangiausiai?
Ar teko rinktis pigesnius variantus, nes jau buvo matyti, kad bus per brangu?
Kur pataupėte, o kur daugiau išlaidavote?
Ką šiandien darytumėte kitaip, jeigu vėl tektų įsirengti būstą?
O štai čia naujakurių atsakymai ir įžvalgos.
Naujakurė Ramunė: įsigijome Vilniaus rajone 79 kv.m. butą, 4 kambariai. 80 kv.m. terasa su balkonu. Kai planavome įsigyti būstą, pernelyg galvos, kaip jį įsirengsime, nesukome, todėl ir biudžeto, kiek galėtų kainuoti būsto įsirengimas, numatę nebuvome. Esame jauni, todėl su vyru juokavome, kad esant reikalui galime pagyventi ir be spintos ar kažkokio kito ne tokio būtino baldo.
Kadangi būstą įsigijome su daline apdaila, sužinoję apdailos darbų kainas nusprendėme remonto imtis patys. Nebuvome patyrę, tačiau po truputį viską pasidarėme, nemažai padėjo artimieji. Patys glaistėme sienas, dėjomės grindis.
Iš tiesų, kadangi remontui, manome, sutaupėme, mažiau kokybiškų daiktų ar baldų jį įsirenginėjant nesirinkome. Mūsų nuomone, geriau būstą įsirengti lėčiau, tačiau jį turėti tokį, kokio norisi ir kad po poros metų baldo ar daikto nereikėtų pirkti iš naujo.
Brangiausiai, manau, kainavo ąžuolinis parketas, tačiau jam tikrai netaupėme, kadangi geros grindys buvo vienas mūsų didžiausių prioritetų. Jos mums kainavo apie 3,5 tūkst. Eur.
Jeigu būstą tektų įsirenginėti vėl, apsvarstytume, ar tikrai sienų glaistymą atliktume patys. Tai pareikalavo daug asmeninio laiko ir nemažai pastangų. Žinoma, antras kartas jau būtų lengvesnis.
Naujakurė Samanta: Taip, biudžetas buvo ir gana tikslus. Daugiau išleisti neteko, bet darant remontą teko koreguoti išlaidas: iš vienos išlaidų eilutės perkelti į kitą. Brangiausiai, jeigu pagal kategorijas žiūrint, kainavo tikriausiai baldai, jeigu į erdves – virtuvė ir vonia dalijasi pirmą vietą. Išties, teko rinktis pigesnius sprendimus, pavyzdžiui, renkantis jau minėtus baldus. Tikrai teko pamąstyti dėl kainos ir norų. Investavome į tas vietas, kurias vėliau sunku pakeisti, pataisyti. Tai atsakingai rinkomės grindis, santechnikos ir elektros darbai taip pat buvo labai svarbūs. Samdėmės gerus specialistus, rinkomės gerą vonios įrangą. Bet, tarkime, renkantis šviestuvus ar sofą leidome sau pataupyti, nes tai galima pasikeisti nesudėtingai.
Kitaip daryčiau dėl jau minėtų baldų. Gal geriau kažko palaukti ilgiau, pagyventi be kažkokio daikto nei pirkti jį ne visai tokį, kokį nori (pvz, virtuvės durelių plokštė ar pan.), ir gal daugiau inovatyvesnių sprendimų paieškočiau, nueičiau pas daugiau konsultantų, susirinkčiau dar daugiau nuomonių, bet tiekėjų, su kuriais įrengiau butą, beveik nekeisčiau – esu patenkinta.
Naujakurys Simonas: Pirmiausia, labai nustebino to paties įrenginio, baldo kainų skirtumai pas skirtingus tiekėjus. Pavyzdžiui, paties buto remontas – sienos, lubos, grindų šveitimas – kitaip sakant seno buto atnaujinimas, darbų sąmatose nurodyta nuo 23 tūkst. iki 3 tūkst. Taip pat stebino meistrų neatsakingumas, todėl patarimas – būtina pasirašyti sutartį su terminiais, nes pradeda daryti, paima avansą ir pabėga gavę geresnį užsakymą. Taip pat stebino terminai. Liepos mėnesį norėjau pateikti užsakymą durų gamybai pas vienus gamintojus, tai pažadėjo, kad pradėtų spalio mėnesį ir pagamintų iki Kalėdų. Taip pat norėjau atnaujinti senas duris, gavau du labai skirtingus kainų pasiūlymus: vieni meistrai prašė 1800 eurų už duris, kiti – 600 eurų vienoms durims. Galų gale jau teko pataupyti, tad rinkausi pigesnius šviestuvus ir baldus, juos pirkau sendaikčių krautuvėse, tačiau, ko gero, ne visiems tai patiktų, tai jau labiau požiūrio klausimas.
Dažnai suklystama renkantis grindis
Su „Delfi Būstas“ skaitytojais interjero dizainerė Dovilė Sakevičė yra pasidalijusi didžiausiomis naujakurių klaidomis ir patarimais, kam, įsirengiant namus, nereikėtų taupyti. Anot jos lietuviai nėra linkę vaikytis interjero dizaino madų, tačiau dažnai prašauna rinkdamiesi grindų dangas.
„Grindys namuose atlieka labai svarbų vaidmenį ir yra pagrindinė interjero dalis. Praktiškumas ir ilgaamžiškumas yra svarbiausi kriterijai, kuriuos kelia grindis perkantys klientai. Dažnas tikrai nori medinių grindų, kurios kuria jaukią namų atmosferą, suteikia galimybę pajusti medžio šilumą po kojomis, tačiau išsigąsta jų priežiūros ir natūralių pabraižymų, kurie gali atsirasti gyvenant“, – sakė interjero dizainerė.
Pašnekovė pabrėžė, kad mediena yra minkštesnė grindų dangos medžiaga ir nėra tokia atspari braižymuisi, trinčiai, ypač vandeniui, lyginant su laminuotomis grindimis, plytelėmis ar viniline danga.
„Ypač į tai atkreipia dėmesį auginantys vaikučius ar keturkojus augintinius. Taip pat grindų spalva, tikrai dažnas pagalvoja, ar matysis nešvarumai, todėl dabar populiari grindų spalva pilkšva vienareikšmiškai pirmauja“, – pasakojo interjero dizainerė.
Kita lietuvių daroma klaida, įsirengiant būstą, yra santechnikos įrangos spalvos pasirinkimas. Pasak D. Sakevičės, lietuviams atrodo nepraktiška juodos spalvos santechnika – maišytuvai, dušo sistemos, kriauklės. Dizainerė pažymi, kad išties ant tamsių, matinių ir chromuotų paviršių kalkės, muilo ar kitokios skalbimo priemonės nuosėdos matysis ryškiau ir jas teks valyti dažniau.
„Aišku, dar daug kas priklauso nuo vandens kokybės. Tik išskirčiau, kad ant tamsių matinių paviršių lyginant su chrominiu mums įprastu paviršiumi, pirštų antspaudai matysis mažiau“, – pabrėžė pašnekovė.
Vietos, kurios kaupia dulkes
Dar vienas nepraktiškas sprendimas, pasak D. Sakevičės, yra atviros lentynos daiktams.
„Visada sakau, kad atviros lentynos gražu, jose esantys elementai suteikia asmeniškumo, nes puikiai atrodo nuotraukų rėmeliai su įsimintinomis akimirkos, ar tiesiog interjero aksesuarai (knygos, vazos, žvakidės, namų kvapai ir pan.). Praktika rodo, kad žmonės nori kuo daugiau uždarų daiktų saugojimo ir talpinimo vietų, kurie „neblaškytų“ interjero ir nesukurtų chaoso namuose, nes atviras vietas reikia mokėti gražiai padekoruoti, taip pat reikalauja dažnesnio dulkių valymo“, – pažymėjo interjero dizainerė.
Pašnekovė tęsė, kad žmonės mėgsta rinktis tamsesnius atspalvius savo namams, manydami, kad jie visuomet bus madingi, tačiau, nors tamsios spalvos atrodo elegantiškai, stilingai ir prabangiai, dažnai žmonės jos laikomos ir nepraktiškomis.
„Visų pirma žmonės bijo vizualiai sumažinti erdvę, antra per daug tamsių spalvų gali slėgti ir kelti neigiamas emocijas. Be to, ant tamsių paviršių nešvarumai, nelygumai, dulkės matosi labiau nei ant šviesių paviršių. Bet tikrai nesakau atsisakyti tamsesnių spalvų, tiesiog perspėju apie jos privalumus ir trūkumus ir rekomenduoju tamsesnius atspalvius naudoti saikingai ir apgalvojant, kad bus mažiau liečiamas paviršius“, – pažymėjo interjero dizainerė.