„Kai pirmus kartus papasakojau, kur planuojame atidaryti kokteilių barą, daugelis pasukinėjo pirštą prie smilkinio ir mintyse ironiškai mums palinkėjo sėkmės. Manau, kad didelė priežastis, kodėl mums vis dėlto pasisekė yra tai, kad toje Vilniaus gatvėje mes sugebėjome sukurti tokį interjerą, kuris užsukusį asmenį sugeba ne tik nustebinti, bet ir iškelti papildomų klausimų”, - sako V. Kadūnas.
Ilgiau nei dešimtmetį Londone dirbantis architektas V. Bavarskis pasakoja, kad įgyvendinant šį projektą jam „norėjosi sukurti teatro ar kino filmo atmosferą primenančią erdvę, solidžią, ypatingą, bet kartu ir mistišką, kupiną paslapties”.
Jis atskleidė, kad daugiausia inspiracijų suteikė pastarojo meto kelionės į Paryžių, Romą ir Niujorką, kur, architekto akimis, naujoji kulinarijos ir gastronomijos banga persipina su „grunge” ir „garage” alternatyvios kultūros šaknimis.
„Man buvo svarbu, kad interjere atsispindėtų ne tik Vilmanto kūryboje dominuojantis estetiškas minimalizmas, bet ir kardinaliai priešingi 90-ųjų populiariosios kultūros elementai. Manau, kad mums puikiai pavyko sujungti šias iš pirmo žvilgsnio skirtingas įtakos zonas”, - sako V. Kadūnas.
„„Love” interjeras – tai gana asketiška erdvė su apgalvotomis kokybiškomis detalėmis.”, - apibūdina architektas V. Bavarskis, kuris siekė pabrėžti ir dar labiau sustiprinti pačios erdvės esybę ir jos turtą – tūrį ir aukštį.
Pagrindinis dėmesys - detalėms
„Vienas pirmųjų kūrybinių atskaitos taškų buvo apsisprendimas, kad grindys būtinai turi būti eglutės rašto tamsus parketas. Vienaip ar kitaip visa kita buvo dėliojama atsižvelgiant į grindų medžiagiškumą”, - sakė V. Bavarskis.
V. Kadūnas atkreipė dėmesį, kad pirminė kokteilių baro sienų paskirtis – toli gražu ne estetika, o akustika. Verslininkas aiškino, kad jam visada buvo labai svarbu, kad bare skambėtų kokybiška muzika taip, kad svečiai galėtų laisvai susikalbėti.
„Pirmą kartą apie tokias sienas pagalvojau lankydamasis legendiniame Vilniaus „Neringos” restorane, kurio dizainas man ne tik imponavo, bet ir pasiūlė idėją, kaip kūrybiškai išspręsti erdvės akustikos problemą. Dabar mūrinės rūsio sienos yra padengtos veltiniu aptrauktomis minkšto medžio plokštėmis, prie kurių pritvirtintos 286 lystelės. Taip sukūrėme stilingą erdvę, kurioje liko labai mažai kietų paviršių, o tuo pačiu ir aido”, - atskleidė V. Kadūnas.
Tačiau pagrindinis „Love” interjero vaidmuo atitenka iš Italijos specialiai atvežtam baltam „Carrara” marmuro akmens baro stalviršiui, kuris tampa tarsi scena. Lankytojo dėmesys natūraliai traukiamas būtent čia, o likęs interjeras – tamsus, dominuoja viską užpildanti juoda spalva, tarsi savotiškas teatro scenos užnugaris.
Nors Lietuvoje tai vis dar gana neįprasta, kokteilių baro interjere ypač daug dėmesio skirta ir vonios kambariui. „Mąstant apie vientisą koncepciją, vonios kambario estetika buvo tiek pat svarbi, kaip ir pagrindinės erdvės – kokteilių baro”, - atskleidžia V. Kadūnas
Būtent dėl šios priežasties čia pasitinka net 2,8 m. aukščio durys iki pat lubų, kurias interjero autoriai patys gamino net 84 val. Atvėrus duris į vonios kambarį, lubų paviršius nenutrūkstamai tęsiasi tarp patalpų. Vyriai įmontuoti ir paslėpti, daug dėmesio skirta preciziškai pagamintoms staktoms. Duris puošia specialiai suprojektuotos ir unikaliai įmontuotos metalinės vertikalios rankenos.
Norint išlaikyti interjero estetikos vientisumą, ant vonios kambario durų nerasite ženkliuko, nurodančio, kad tai – tualetas, todėl durys į vonios kambarį tarsi ištirpsta likusioje erdvėje.
Panašiai atsitiko ir lauke, kur nėra jokios kokteilių baro vietą nurodančios iškabos, išskyrus rožinę neoninę širdį. „Norime žmonėms palikti malonų netikėtumą, leisti jiems šią erdvę atrasti patiems”, - neįprastą pasirinkimą aiškino V. Kadūnas.