Interjero dizainerė Monika Noreikienė, kurdama namus jaunam, veikliam, daug keliaujančiam kosmopolitiškam vyrui, saikingai jungė ir derino skirtingus interjero stilius. Dizainerė vienoje erdvėje apgyvendino skirtingų laikotarpių interjero elementus ir atkreipė dėmesį į tai, kaip dekoro detalės bei spalvų, medžiagų dermė gali išlyginti stilistinius skirtumus. Šiame projekte galime rasti sąsajų su keliais interjero stiliais, kaip antai retro, industriniu ar modernia klasika.
„Namo forma, pilkos fasado čerpės man padiktavo toną. Name privalėjo atsirasti sąsajų su tomis čerpėmis, su tuo industrinį stilių menančiu pilkumu ir grubumu, todėl miegamųjų kambarių spintų durys – pilkos spalvos, betono imitacinės plokštės“, – pasakoja Monika.
„Pradedant įgyvendinti projektą, buvo atsižvelgta į judėjimo kryptis, tad pirmojo aukšto tualeto durys iš šalto tambūro perkeltos į bendrąją erdvę prie drabužinės. Taip sukurtas patogesnis susisiekimas tarp patalpų. Pati bendroji erdvė padalyta į keturias zonas – erdvią virtuvę, valgomąjį, neperkrautą svetainę ir iš dalies privačią darbo zoną“, – pasakoja dizainerė.
Kadangi namo šeimininkas mėgsta leisti laiką virtuvėje ir nevengia gurmaniškų eksperimentų, jam sukurta ergonomiška modernios klasikos stiliaus virtuvė su šiuolaikinei prabangiajai industrijai priskiriamomis detalėmis – auksinėmis griežtų formų rankenėlėmis.
Virtuvės spalva parinkta atsižvelgiant į šeimininko norą suderinti pilką namo fasadą su interjeru. Čia pagrindinę daiktų sandėliavimo funkciją atlieka korpusiniai medžio masyvo baldai, o statmenai į juos pakreipta virtuvės sala tampa pagrindine gaminimo ir susibūrimo vieta. Joje paliktas didelis darbastalis, įmontuota plautuvė bei kaitlentė. Salos išdėstymas bei dydis ne tik leidžia patogiai gaminti, bet ir laisvai bendrauti su svečiais neatsukant jiems nugaros. Kitas tokio išdėstymo privalumas – laukiant, kol užvirs kavinuko vanduo ar maišant verdantį puodą, galima grožėtis gamtos vaizdais.
„Virtuvę bei vonios kambarius puošia įvairių laikmečių senovinės meno graviūros, atvežtos iš Barselonos sendaikčių turgaus. Jų auksinio atspalvio rėmeliai derinami prie interjere esančios aukso spalvos furnitūros“, – aiškina interjero autorė.
Valgomojo zonoje išryškėja industrinio dizaino elementai: kontrastingas ąžuolo masyvo stalviršis ant sunkių juodo metalo rėmų, atstojančių stalo kojas, ir lengvi struktūriški šviestuvai, kurių spalva dera su jau minėtomis virtuvės rankenėlėmis. Dar viena šios zonos sąsaja su virtuve – valgomojo nišoje suprojektuotas pilkas baldas, atstojantis indaują. Nišos vidų puošia melsvų ir gelsvų tonų retro stiliaus tapetai, tampantys spalvine grindų, baldų bei šviestuvų jungtimi ir atsikartojantys kitoje sienos pusėje – darbo erdvėje. Valgomojo kėdžių audinys padiktuoja minkštųjų bendrosios erdvės baldų spalvinį koloritą.
Mėlynos sofos svetainėje sustiprina stilių dermę. Naujų baldų forma optiškai suartina su retro laikotarpiu, o autentišką, metų nugludintą įvaizdį jiems suteikia imitacinis, lyg nutrintas audinys. Klasikai svetainės kompozicijoje atstovauja vintažinis kilimas su vos įžvelgiamais persiškais raštais, o industrijos ir modernumo atspindžiu tampa kiti komponentai: staliukai, šviestuvas, meninė nuotrauka.
Antrajame namo aukšte išlaikoma tokia pati spalvų paletė kaip ir pirmajame. Čia įrengtame šeimininko miegamajame derinami skirtingų stilių elementai. Šalia miegamojo – erdvus ir prabangus vonios kambarys, kurį puošia marmuro imitacijos plytelės, auksiniai atspalviai bei platus ištaigingas praustuvas.
Šį eklektišką interjerą galime vadinti šiuolaikišku, patraukliu, atspindinčiu asmens patirtį, pažinimą bei pasaulietiškumą. Namas pasakoja ne vien apie įvairių stilių samplaiką, bet ir apie eleganciją, prabangą, praktiškumą bei laiko tėkmę. Tai tarsi dizaino evoliucijos ir tobulėjimo refleksija.