Lietuvio į šiukšlyną išmetamą seną, „tarybinį“ šviestuvą ar foteliuką, anglas mielai perka už kelis šimtus svarų. Ir klientui nereikia nieko naujo, jam norisi būtent to autentiško, jau naudoto. Džiugu pirkti iš antrų rankų ir taip saugoti savo žemę, nors anglai dažniau tai daro ne dėl ekologijos. Jie tiesiog labai vertina istorinį paveldą ir išskirtinį stilių.
– Kuo ypatingi midcentury baldai?
– Midcentury baldams priskiriamas autentiškas stilius, gyvavęs nuo 1940/1950 iki 1979 metų. Tai tikrai ne antikvaras, bet laikmetis, sutampantis su mūsų sovietmečio palikimu. Šie baldai pasižymi funkcionalumu, tiesiomis linijomis, šešiasdešimties laipsnių kampu įstatytomis kojomis. Prieš tai baldai buvo dekoratyvūs, drožinėti, vizualiai sunkūs, iš tamsios medienos. Amžiaus vidurio laikotarpiu imta daugiau naudoti tikmedį, būtent šio medžio Daniškos komodos ir krėslai šiuo metu yra labai madingi. Šilta medžio spalva suteikia jaukumo, tiesios linijos neapsunkina interjero. Tokia komoda dažnai tampa interjero akcentu. Ant jos puikuojasi vintažinių taurių rinkinys, vazos, skulptūros ir meno albumai. Virš jos kabo meno darbai, dažnai šiuolaikiški, drąsūs ir ryškūs. Svetainėje, jau ant kitos komodos, pamatysi pastatytą televizorių. Jo beveik niekas nekabina, per vidurį sienos, nes norima, kad buvimas kartu ir bendravimas taptų namų centru.
Žmonės, kurie renkasi Midcentury (lietuviškai amžiaus vidurio) stilių yra jauni profesionalai, dažnai susiję su dizaino, mados ir meno sritimis. Tai grupė žmonių, kurie savo gyvenimo būdu atnešė ir kitas pažangias idėjas tokias kaip ekologija ir slow living, lėto gyvenimo būdą. Prieš penkiolika metų midcentury baldų pasirinkimą, manau, lėmė tai, kad jie tuo metu buvo pigūs, atgyvenę gyvenimą tėvų namuose. Daugelio nebenorimi. Tai buvo taiklus pasirinkimas už nebrangią kainą įsigyti puikaus dizaino baldą ar šviestuvą.
Dabar vardinių to meto dizainerio baldų jau taip paprastai neįsigysi. Pierre Jeanneret sofa kainuoja 40 tūkst eurų, foteliai po 10 tūkst. eurų. Jie puikuojasi prabangiuose interjeruose nuo Niujorko, Paryžiaus iki Azijos šalių. Verta paminėti, kad šiuos baldus kūrė garsiausi to meto architektai, pritaikydami naujas technologijas. Le Corbusier 1929 metais sukurta „Sling LC1" kėdė ir šiandien atrodo labai moderni. Dizaineriai, kurių baldai dabar yra kolekcionuojami, tuo metu sukėlė revoliuciją dizaino srityje. Prie anksčiau išvardintų dizainerių dar verta paminėti Charlotte Perriand, Bottega Veneta, Marcel Breuer, Hans Wegner.
Labai smagu, kad Lietuvą taip pat pasiekė ši tendencija. Kuomet susidomėjau midcentury baldais, pradėjau ieškoti, kas jais prekiauja Lietuvoje. Tai Antiq Baldai Prienuose, Hunt vintage Hunt ir Noa Vintage Kaune, PlanB Sofa Vilniuje. Kol skandinaviški ir itališki baldai susilaukia didelio susidomėjimo, tik Midcentury Modern Pickers Vilniuje prekiauja Lietuvoje tuo laikmečiu stovėjusiais baldais. Smagu, kad yra žmonių, kurie renkasi lietuviškus baldus, jais kuria savo šiuolaikiškus namus. Tačiau tokių vis dar vienetai.
Manau, mes nepakankamai vertiname baldus, kurie stovėjo mūsų tėvų namuose. Pavyzdžiui, „Lūgnės“ šviestuvai man labai gražūs. Nuo jų prasidėjo mano bendradarbiavimas su antikvaro butiku Aldeburgh miestelyje Anglijoje, kur gyvenu. Jų porą už kelis šimtus svarų įsigijo vietiniai anglai, kurie turi labai stilingus namus, įrengtus Art Deco stiliumi. O Lietuvoje juos galima įsigyti už dešimt eurų skelbiu.lt portale. Taip pat negaliu atsidžiaugti tarybinių laikų lovos ‘Zunda’ dizainu. Ji turi visus dizaino elementus, kaip garsiojo Italų dizainerio Gio Ponti lova sukurta Royal Continental viešbučiui, kuri kainuoja apie 30 tūkst. eurų (1stdibs.com). Būtent „Zunda“ lovą panaudojau kurdama šiuolaikinio interjero dizainą namuose Romainiuose.
– Kaip derinti praėjusio amžiaus baldus su moderniu stiliumi?
– Interjere gražu linijų ir paviršių įvairumas: lenkta sofa, apvalus staliukas, skulptūriškas tiesių linijų krėslas sukuria harmoniją ir dinamiką. Lietuvoje taip populiarios medinės grindys puikus pagrindas šio laikotarpio baldams, jie tarpusavyje puikiai dera. Ant grindų prie sofos taip pat populiaru ilgo plauko, margi ar balti kilimai. Baldams aptraukti naudojama oda, vilna, kailis, aksomas ir šiais metais ypač populiaru „boucle" – tai alpaca vilnos ir poliamido siūlas su kilpute.
Marmuras ir kailis taip pat dažnai pasitaiko amžiaus vidurio balduose. Tai, kad šiais metais labai madinga baltu skandinavišku kailiu traukti krėslai, rodo amžiaus vidurio stiliaus įtaka šiuolaikiniam baldų dizainui ir pasaulinėms tendencijoms. Vis daugiau girdima, kad natūralios medžiagos namuose, ramina mūsų nervinę sistemą, leidžia labiau atsipalaiduoti, teigiamai veikia mūsų emocijas. O amžiaus vidurio balduose, kaip minėta, apstu odos, medžio, vilnos ir marmuro.
Tuo laikotarpiu taip pat labai madingi stikliniai stalai ant metalinių kojų. Šios medžiagos įneša spindesio, kietumo – tai atsvara minkštiems, apvaliems paviršiams. Taip sukuriamas balansas tarp In ir Jan (Yin Yang) arba moteriškos ir vyriškos energijos, interjeras tampa dinamiškas ir įdomus. Lyginant šiuolaikinį interjerą Paryžiuje ir Vilniuje labiausiai pasigendu skulptūrų, meno darbų ir humoro jausmo kuriant savo namus. Mes tarsi bijome eksperimentuoti, namai atspindi kažkokį susivaržymą, baimę suklysti. Pasirenkamos tik labai saugios spalvos tokios kaip pilka ir mėlyna, trūksta netikėtų detalių ir faktūrų.
Mane pačią labai sužavėjo midcentury stilius, nes jame daug žaismo, neįprastų formų ir spalvų. Padėvėti daiktai, šviestuvai turi laiko žymes, ypač, metalas, kurio spindesys tampa tauresnis, daugiasluoksnis, apsigaubęs laiko šydu. Naujo daikto akinantis spindesys ar fabriku kvepiantis paviršius man nebėra patrauklus ir nesukelia žavesio. O štai per laiką keliais sluoksniais patamsėjusi fotelio oda yra labai patraukli akiai ir rankai liesti. Beje, Anglijoje dažnai vintažinis odinis fotelis kainuoja daugiau nei naujas. O ką jau kalbėti apie emocinę daikto vertę, jeigu jis primena vaikystę, namų jaukumą, ilgas vasaros atostogas ir sulipusius saldainius močiutės krištolinėje saldaininėje.
– Kodėl susižavėjai midcentury stiliumi?
– Šis stilius ir lietuviški praeito amžiaus baldai man pačiai patinka, nes daug metų gyvenau Anglijoje. Išvykau, kai man buvo devyniolika metų, o grįžusi namo atostogų labai ilgėjausi patirti namų saugumą, kai guli ant savo vaikystės sofos ir girdi mamą besisukančią virtuvėje. Deja, man to patirti vėl nepavyko, nes neliko šeimos namų, daiktai taip pat išsibarstė. Dabar po kruopelę renku lietuviškas skulptūras, indus, meno kūrinius, viską, kas man asocijuojasi su laikmečiu, kai aš augau. Už išlavintą akį ir potraukį menui, esu be galo dėkinga savo mamai. Ji puoselėjo mūsų namus, iš tolimų kelionių buvo parvežtas rožinio krištolo šviestuvas svetainei, neįprastos panelės koridoriaus sienoms, iš molio išdiegtas paveikslas su moters veidu.
Mes gyvenom kaip ir visi, ne itin ištaigingai, bet norint galima susikurti išskirtinius namus. Lygiai taip pat galima padaryti ir šiandien. Idėjų ir įkvėpimo galima semtis iš garsiausių interjero dizainerių, jų darbų apstu „Instagram" ar „Pinterest" platformose. O jas įgyvendinti galima savaip, pagal savo galimybes, ieškant netradicinių sprendimų. Taip gimsta kūryba. O sutaupyti tikrai pavyks, jei kai ką pasirinksite iš praeito amžiaus lietuviškų baldų. Jie puikiai dera su moderniais baldais, o namams suteiks originalumo.
Iš užsienio parvežtų baldų kaina labai išauga, nes prisideda mokesčiai, atvežimo kaštai. O ką kalbėti kiek laiko tenka paskirti jų paieškoms, o paskui ieškoti vairuotojų. Kelis baldus esu praradusi, nes nepavyko suorganizuoti parvežimo. Tada teko nupirktus baldus atiduoti. Už kai kuriuos gavau net baudas mokėti, nes per ilgai užtrukau, kol atsiėmiau. Nemažą dalį tenka restauruoti tam, kad prikelti naujam gyvenimui. Įdomu, kad šiuos 1970 metų fotelius, kam rodžiau Lietuvoje, norėjo pertraukti vienspalviu audiniu. O galiausiai juos nupirko jauna šeima Anglijoje ir labai džiaugėsi jų autentišku raštu, kuris puikiai tiko prie jų svetainės interjero, ypač prie 1970 metų baro su smulkiais dryžiukais. Tad, patarčiau neskubėti baldo atnaujinti, jeigu medžiaga nėra suplyšusi ar neišvalomai purvina.
Jei dvejojate, ar pirkti panaudotą daiktą, kuris galbūt yra įsigėręs kitų namų energijos, aš turiu keletą minčių, šiuo klausimu, kuriomis norėčiau pasidalinti. Pirmiausia, tokios medžiagos kaip medis ar metalas tankios materijos, todėl nėra tokie pralaidūs energijai, kaip, tarkime, vanduo, todėl nežinia, kiek jos išvis sugeria. Kita vertus ankstesniais laikais, žmonės patyrė kur kas mažiau streso ir spaudimo nei patiriame mes, lyginant su praėjusiu amžiumi.
Bet labiausiai norisi pabrėžti mintį, kad mes galvojame ir jaučiame tą patį, ką jaučia ir kiti žmonės. Mūsų mintys ir jausmai nėra jau tokie skirtingi. Skirtumas tas, kad pradėjus eiti sąmoningumo keliu, mes jas tiesiog išmokstame pastebėti ir atpažinti. Ir dažnai papuolame į tokias pinkles, kad pradedame pykti ant piktų žmonių ir neapkęsti neteisingai besielgiančių. Tai sakau, nes pati savyje tai atpažįstu eidama sąmoningumo keliu jau daugiau kaip dešimt metų. Ramybė ateina tada, kai priimi save ir kitus, išmoksti tolerancijos. Tada nustoji skirstyti žmones į medituojančius ir ne. Ir supranti, kad mes visi panašūs. O jei baldas ar daiktas tikrai įsigėręs kažkokios sunkios energijos, tuomet jisai tavęs net nesudomins, netrauks ir neatkeliaus į tavo namus.
Tad linkiu kurti šiltus ir žaismingus namus, kur vaikams leidžiama šokinėti, tėvams pyktis, taikytis ir mylėti. Svarbiausia kartu juos tvarkyti ir vėl juos apversti.