Tokius šalies gyventojų pasirinkimus atskleidė vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Jos metu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie jų įsivaizduojamą tobulą butą ir jo įrengimą, rašoma bendrovės pranešime spaudai.
„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, kad apklausos rezultatai atitinka ir nekilnojamojo turto vystytojų kasdien matomus naujakurių poreikius, tačiau tendencijose jau aiškiai juntami ir šviežių vėjų gūsiai.
„Apklausoje paaiškėjęs dalies respondentų noras palikti betonines grindis yra neatsitiktinis. Pavyzdžiui, aukštesnės klasės būstuose dažniau ieškoma individualių sprendimų, nebijoma rinktis mažiau populiarias medžiagas, leidžiančias interjerą iki smulkmenų suformuoti pagal savo skonį. Lietuviai visais laikais mėgo savo namų kūrimo procesą, tačiau kalbėdamiesi su būsimais gyventojais mūsų plėtojamame „Paupio“ rajone pastebime, kad vis dažniau tam pasitelkiami interjero specialistai ir linkstama eksperimentuoti“, – atskleidžia M. Umbrasas.
Jo teigimu, dažnu atveju toks pasirinkimas lemia ir norą sutaupyti asmeninį laiką bei užsitikrinti kokybiškus, profesionalų parinktus sprendimus. Todėl perkantys aukštesnės klasės būstą vilniečiai dažnai renkasi bazinę apdailą, o tolesnius rūpesčius palieka architektams arba dizaineriams.
Universalus ir laiko patikrintas medis
Apklausos rezultatai parodė, kad įsirengdami savo svajonių būstą parketą gyvenamuosiuose kambariuose rinktųsi daugiau nei du trečdaliai respondentų (70 proc.). Kas dešimtas (10 proc.) grindų dangai klotų plyteles, 7 proc. apklausos dalyvių nurodė norintys kiliminės dangos, o dar 6 proc. – linoleumo. 3 proc. nurodė linkę palikti betonines grindis.
Parketą dažniau rinktųsi aukščiausio išsimokslinimo, didesnes pajamas turintys didžiųjų miestų gyventojai.
Dizaino studijos „YCL studio“ architektas Aidas Barzda sako, kad medis turi nusistovėjusių paaiškinimų, kodėl jis yra toks mėgstamas ir svarbus mūsų namų erdvėse. Tai lemia ir socialinė aplinka, ir klimato sąlygos, ir tradicijos.
Anot A. Barzdos, šiaurinių regionų gyventojai mėgsta medį, nes tai yra danga, kuri šaltuoju metų laiku išsaugo namų jaukumą ir šilumą. Be to, medinė grindų danga dera prie bet kokio stiliaus.
„Ar tai būtų šiuolaikinis, ar tradicinis interjeras – jiems visada rasime tinkamiausią medinių grindų variantą. Ir tai yra svarbus punktas tiek gyventojui, tiek architektui. Ne ką mažiau svarbu, kad medinės grindys „prisitaiko“ prie biudžeto. Medinių grindų rūšių yra labai daug, gali skirtis raštas, spalva, lentos dydis, plotis“, – teigia specialistas.
Jis priduria, kad natūralios medžiagos labai retai tampa nemadingos, todėl medis ir po daugelio metų lieka danga, kurios nepaveikia tendencijų pokyčiai. „Ne paskutinėje vietoje ir praktiški faktoriai – medinė grindų danga yra lengvai prižiūrima bei atnaujinama“, – pažymi A. Barzda.
Architekto teigimu, nepaisant nusistovėjusių tradicijų dėl medinių grindų dangų, lietuviai vis dažniau ryžtasi paeksperimentuoti. Dažnėja didelio formato akmens masės plytelių panaudojimas, nes jų spalvų ir raštų galimybės itin patobulėjusios, spauda tampa itin kokybiška ir artima imituojamai natūraliai medžiagai. Atrandamos ir homogeninės grindų dangos: epoksidinės ar betoninės.
Blogo pasirinkimo nebūna
69 proc. apklausos respondentų teigė gyvenamuosiuose kambariuose sienas norintys dažyti, o kas ketvirtas (25 proc.) rinktųsi tapetus. Apklausos duomenimis, tapetus dažniau rinktųsi 56 m. ir vyresni, žemiausio išsimokslinimo respondentai.
A. Barzdos teigimu, ir dažymas, ir tapetavimas turi tiek savų pliusų, tiek ir minusų, todėl blogo pasirinkimo nebūna.
„Dažai turi begalinę spalvų paletę, tad jas nesunkiai galima priderinti interjere. Tapetai turi įdomių ir sudėtingų geometrinių raštų, tad irgi gali pagyvinti tam tikras namų erdves. Tapetai yra ilgaamžiškesni ir lengviau prižiūrimi, bet netinka drėgnoms erdvėms. Todėl neišvengiamai dažai turi savo privalumų tam tikrose erdvėse“, – teigia specialistas.
Architekto teigimu, vyresnių žmonių prielankumas tapetams greičiausiai likęs iš ankstesnių laikų. Anuomet dauguma gyventojų patys remontuodavosi savo namus, nes tapetavimas yra paprastas darbas, nereikalaujantis specialaus sienų paruošimo, lyginimo ir šlifavimo.
„O norintiems eksperimentuoti dabar yra didelis medžiagų ir variacijų pasirinkimas: ar pasitelkiant dekoratyvinį tinką, ar naudojant tuos pačius betoną, epoksidinę dangą ir kuriant homogeniškus, visą erdvę užpildančius paviršius, kurie gali būti vienalyčiai su grindimis“, – pasakoja A. Barzda.
Vienas svarbiausių daiktų namuose – televizorius
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad 65 proc. gyventojų savo svajonių būste norėtų įsirengti išmanų patalpų šildymą bei vėdinimą. Šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) namuose įdiegtų automatizuotą namų apsaugą, jutimo daviklius ir vaizdo kameras.
Kalbant apie vėdinimą, 36 proc. apklaustųjų savo namuose norėtų turėti kondicionavimo sistemą. Rekuperacinę sistemą rinktųsi 33 proc. respondentų.
Apklausos dalyvių teigimu, jų namuose taip pat būtinai būtų šie dalykai: televizorius ar keli televizoriai (70 proc.), augalai (66 proc.), paveikslai ar kiti meno kūriniai (57 proc.) bei židinys (57 proc.).
Tyrimo metu visoje Lietuvoje apie svajonių būsto įrengimą buvo apklausta 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.