Prisiminkite, kada paskutinį kartą jūsų namuose sugedo elektronikos prietaisas. Ką darėte? Prisipažinkite, kad net nesistengėte jo pataisyti, nugrūdote jį į tolimiausią spintos kampą arba dar blogiau: išmetėte pamiškėje. Deja, tokių neatsakingų elektronikos prietaisų pirkėjų tik daugėja, vartojimas auga, o aplinkos užterštumo problema gilėja. Kaip spręsti besaikio elektronikos pirkimo ir jos atliekų tvarkymo problemą – laidos „Delfi rytas“ rubrikoje „Žaliai“.
Elektros ir elektronikos atliekų srautas kasmet auga po 3-4 proc., arba 2 milijonais tonų, tačiau sutvarkoma mažiau nei penktadalis. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad tai lemia didesnis vartojimas.
„Šiuo metu ypač populiari internetinė prekyba, pandemija mus paskatino dar labiau pirkti niekur neinant iš namų. Žinoma, elektronikos prekių pirkimui įtakos turi ir tam tikrų elektroninių prietaisų gyvavimo ciklas. Taip pat – ribotos turimų ir sugedusių prietaisų remonto galimybės. Skaičiuojama, kad pasaulyje elektronikos atliekų srautas šiemet bus virš 57 mln. tonų,, pavyzdžiui, 2030 metais – 75 mln. tonų“, – statistiką vardija A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Lietuvoje, pasak pašnekovės, situacija nėra nė kiek geresnė. Elektros ir elektronikos atliekų kiekiai auga, o jų sutvarkymą lydi problemos.
„Lietuvos mastu, 2019 metų duomenimis (naujesnių dar nėra) , mūsų vidaus rinkai buvo patiekta beveik 40 tūkst. tonų elektros ir elektronikos gaminių, o surinkta ir perdirbta apie 16 tūkst. tonų. Siekiame geresnių rezultatų, tam yra numatytos ir Vyriausybės užduotys surinkimui ir perdirbimui. Lietuvoje elektronikos atliekų kiekiai taip pat auga ir jais reikia rūpintis“, – teigia elektros ir elektronikos atliekų tvarkymo ekspertė.
Nesutvarkytos atliekos, anot A. Pakštaitės-Marcinkienės, keliauja į buitinių atliekų konteinerius arba dar blogiau – pamiškes.
„Atliekos, patekusios į buitinių atliekų konteinerius, paskui atsiduria sąvartynuose. To neturėtų būti, šioms atliekoms yra specialūs konteineriai, kaip ir kitoms atliekoms. Juos galima rasti, kur žmogui patogiau, infrastruktūra Lietuvoje tikrai yra viena geriausių, daug vietų, kur galima palikti seną techniką, pavyzdžiui, elektronikos prekių parduotuvėse, stambiagabaričių atliekų aikštelėse, galų gale, pristatyti atliekų tvarkytojui galima arba jį išsikviesti į namus“, – vardija A. Pakštaitė-Marcinkienė ir priduria, kad dalis elektronikos atliekų, pavyzdžiui, baterijos, yra priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai, o tai reiškia, kad jos turi būti tvarkomos laikantis ypač griežtų reikalavimų.
Pašnekovės teigimu, pastaraisiais metais elektros ir elektronikos atliekų tvarkymo sektorius yra pats opiausias, jis auga labiausiai, nes tokių atliekų susidaro daug ir įvairių.
„Žmonės vis dar linkę kaupti. Yra tokia statistika, kad visame pasaulyje 11 iš 72 prietaisų viename namų ūkyje yra tiesiog nenaudojami. Jie yra sugedę, sandėliuojami, nugulę stalčiuose ir nukeliauja į šiukšliadėžę, o paskui – buitinių atliekų konteinerį. Reikėtų tokio įpročio atsikratyti“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Vis dėlto, tvarkyti elektronikos atliekas išmokti turėsime. Vienas iš Žaliojo Europos kurso uždavinių – išspręsti elektronikos atliekų kiekių problemas.
„Vienas pagrindinių tikslų, kad iki 2050 metų mūsų žemynas taptų neutralus klimato poveikiui. Ir mes kalbame apie viską: tinkamą rūšiavimą ir kitus sektorius, kurie prisideda prie klimato kaitos. <...> Kalbant apie elektronikos prietaisus, siekiama, kad jis būtų naudojamas kuo daugiau, ilgiau, jei sugenda, būtų taisomas, galbūt kažkam atiduoti ar pan.“, – pabrėžia elektros ir elektronikos atliekų tvarkymo ekspertė.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie elektronikos atliekų sutvarkymo gerinimo. Tiesiog atsidarykime spintą, sukraukime visus neveikiančius prietaisus į maišą ir pristatykime į tokių atliekų tvarkymo vietą. Arba dar geriau: pasistenkime pataisyti sugedusius prietaisus.