Klaidos, kurių reikėtų vengti
Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis sako, kad iš tiesų išmaniųjų būstų Lietuvoje daugėja ir sparčiai. Tačiau, anot jo, būtų sunku įvardinti, kokią pinigų sumą apytiksliai reikėtų paskirti, norint įsirengti išmanius namus. Kainą gali lemti netgi tai, ar išmanųjį būstą įrengs NT vystytojas, pavyzdžiui, visam daugiabučiui, ar tai bus individualus projektas.
„Išankstinis kainos įvardijimas prieš tai su klientu neaptarus, ko konkrečiai jis pageidauja, nežinant kokio dydžio yra būstas, nėra pats teisingiausias kelias. Daug kas priklauso nuo to, kokios funkcijos yra įdiegtos konkrečiame projekte.
Kartais ir 100 eurų vertės sprendimas gali taip palengvinti gyvenimą, kad savininkas jausis tarsi gyventų išmaniame būste. Tačiau, mūsų požiūriu, išmaniu gali vadintis būstas, turintis vieningą sistemą, kuri valdo namo ar buto klimatą (šildymą, vėsinimą, vėdinimą), šviesas, užuolaidas arba žaliuzes. Toks yra minimalus išmaniojo būsto funkcijų paketas, tačiau jų gali būti ir daugiau“, – kalbėjo R. Skurdenis.
Vienas populiariausių išmaniųjų sistemų pasirinkimas Lietuvoje yra KNX, kuri dažniausiai yra įrengiama naujuose bustuose. Specialistas primena, kad kuo ankstesnėje statybų fazėje yra priimamas sprendimas įrengti išmaniąją sistemą, tuo ji atsieis pigiau, o tą padaryti bus galima paprasčiau ir kokybiškiau.
„Jei kalbame apie ekonominį segmentą, čia labiau tinkama naujoji išmanesnių namų skaitmeninė sistema, kuri leidžia sukurti išmanią aplinką jau įrengtuose būstuose: tiesiog mechaniniai jungikliai, kištukiniai lizdai ar termostatai yra pakankamai lengvai pakeičiami atitinkamais elektroniniais išmaniais elementais“, – paaiškino R. Skurdenis.
Specialistas paklaustas, kokių klaidų reikėtų vengti, norint gyventi išmaniajam būste, atsakė, kad esminė jų yra pernelyg vėlyvas planavimas.
„Dažnai išmanaus būsto žmonėms prisireikia tuomet, kai jis jau būna beveik įrengtas: savarankiškai išvedžiota elektros instaliacija, iš anksto nupirkta įranga. Tokiu atveju neretai tiesiog nebeįmanoma pasiekti pageidaujamo funkcionalumo arba tai kainuoja per brangiai“, – sakė pašnekovas.
O kita dažna klaida – bandymai išmaniąją sistemą įsidiegti savarankiškai arba su kaimyno pagalba. Anot R. Skurdenio, išmanioji sistema veiks gerai, jei ją įdiegs apmokytas specialistas.
Dar daugiau privalumų
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius dr. Artūras Serackis yra sakęs, kad išmaniosios technologijos leidžia žmonėms pasijusti, jog gyvename kitame laikmetyje.
„Jaučiame technologinį progresą daug kur aplinkui. Kai kurie dalykai, kurie mums kadaise atrodė tolimos ateities ar fantastų išmonė, dabar jau tapo įprastu dalyku. Daug mus supančių žmonių entuziastingai bando naujas technologijas, naujus išmanius įrenginius. Juk jei anksčiau mobiliojo ryšio operatorių salonuose rinkdavomės telefoną ar pokalbių planą, tai dabar renkamės ir garsiakalbį, ir paspirtuką, robotą siurblį, išmaniąsias stebėjimo kameras”, – teigė profesorius.
A. Serackio teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodytų, kad naujos technologijos svarbesnės daug veiklos, mažai laiko turinčių žmonių buičiai, tačiau jos gali būti ir nebloga pagalba vaikams, fizinę negalią (kad ir laikiną) turintiems asmenims.
„Įsivaizduokite, jei sportuodami susilaužote ranką. Viskas gali apsiversti aukštyn kojomis, nei šaldytuvo neatidarysite įprastu judesiu, o kartais ir tualeto kambaryje norėtųsi turėti išmaniųjų sprendimų, kurie taip paplitę Japonijoje“, – sakė profesorius.
Ir kita medalio pusė
Tačiau yra ir kita išmaniųjų sistemų namuose medalio pusė. Pirmiausia – saugumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius doc. dr. Andrius Katkevičius pabrėžė, kad modernėjant namų saugos sistemoms, neatsilikti stengiasi ir įsilaužėliai.
„Protingas namas reiškia tai, kad mes pajungsime didelę dalį elektronikos, o ateityje ir viską, į vieną tinklą. Tad atsiranda kibernetinio saugumo klausimas, kiek tai saugu ir kokių apsaugos priemonių reikia. Pavyzdžiui, jeigu žmogus visas sistemas, prietaisus gali valdyti iš vieno telefono ar planšetės, atsiras tokių, kurie bandys sistemą nulaužti, o tai padarius, labai lengva patekti ir į protingą namą be jokių įsilaužimo ženklų. Apie tai yra daug šnekama, svarstoma, kaip vystantis technologijoms užtikrinti saugumą“, – akcentavo doc. dr. A. Katkevičius.
Kitas protingų namų trūkumas susijęs su sistemų veikimo sutrikimais. Kaip aiškina VILNIUS TECH profesorius, išmanųjį namą galime palyginti su automobiliu, kuriame yra daug elektronikos.
„Jis saugesnis, tos elektronikos sistemos padės saugiau važiuoti esant kažkokioms ekstremalioms sąlygomis, padės suvaldyti automobilį, bet yra ir papildoma rizika: laikui bėgant atsiras elektroninių sistemų gedimų“, – tikino pašnekovas.
Kalbant išmaniuosius namus, pasak doc. dr. A. Katkevičiaus, negalima nepaminėti to, kad išmaniosios sistemos geba kaupti duomenis apie namo gyventojų įpročius. Tai vadinama „Big data science“. Yra kaupiama informacija iš jutiklių.
„Pavyzdžiui, kada keliatės, kokios muzikos klausotės, kokią temperatūrą patalpoje mėgstate būti nustatę ir pan. Tai reiškia, kad ateis laikas, kai nebereiks jokių pultelių, o protingo namo sistema analizuos informaciją ir viską darys už mus“, – apie ateitį užsiminė mokslininkas.