Kai grįšite namo, jūsų lauks siuntinys, atgabentas dronu. Išpakavę siuntinį, pamatysite vaistus nuo peršalimo ligų. Pasirodo, kad sveikatos rodiklių jutikliai, įrengti jūsų vonioje, užfiksavo artėjančios ligos simptomus ir automatiškai pateikė užsakymą vaistams.
Maždaug taip galėtų atrodyti išmanieji namai, kuriuose žmonės gyvens po 10 metų, rašo time.com. Švedijos tyrimų agentūra „Berg Insight“ nustatė, kad 2022 metais 63 mln. amerikiečių namų bus galima vadinti „išmaniais“: juose bus įrengta daugybė išmaniųjų prietaisų, pradedant prie interneto prijungtomis apšvietimo lemputėmis ir baigiant vaizdo kameromis, leidžiančiomis iš biuro stebėti namuose likusius keturkojus augintinius (2018 metų duomenimis, Jungtinėse Valstijose iš viso buvo beveik 130 mln. namų). Tačiau po dešimtmečio, pasak analitikų, nuo balsu įjungiamo ir išjungiamo apšvietimo mes būsime nuėję toliau ir visiškai pasinėrę į daiktų internetą. Dėl dirbtinio intelekto pažangos išmaniausi namai tikrai daug žinos apie savo gyventojus ir gebės nuspėti jų poreikius. Robotikos pasiekimai leis sukurti mašinas, kurios padės mums valytis, gaminti maistą ir atlikti kitus darbus. Naujoviški jutikliai rinks informaciją apie mūsų sveikatą. Visų šių prietaisų centre bus duomenys, kuriuos kaups, analizuos ir kuriais vadovausis išmanieji namai – taigi mūsų būstai nuo paprasčiausios išmaniųjų prietaisų ir aksesuarų sankaupos taps tikrąja prasme „išmanūs“.
Tačiau toks prietaisų dėmesingumas turės savo kainą: anot konsultacijų įmonės „ABI Research“, 2021 metais vartotojai daiktų interneto prietaisams bus išleidę 123 mlrd. dolerių ir ši suma ateityje tik didės. Be televizijos, prijungtos prie interneto, gamintojai savo tyrimų, plėtros ir rinkodaros biudžetus orientuoja į namų stebėjimo ir saugumo įrangą, kuri, anot tyrimų bendrovės IDC, iki 2023 metų užims 22,6 proc. išmaniųjų namų rinkos. Nuo jų nedaug atsiliks išmaniosios garso kolonėlės bei apšvietimo įranga – atitinkamai 15,4 proc. ir 11,8 proc. Rinkos tyrimų bendrovės „IoT Analytics“ duomenimis, šiuo metu prie interneto jau yra prijungta mažiausiai 7 mlrd. daiktų interneto prietaisų. Tačiau kai išmaniųjų namų technologijos tampa vis paprasčiau naudojamos, o jų privalumai – vis akivaizdesni, ši rinka neišvengiamai plėsis. „Nuoseklus augimas tęsis toliau ... nes vartotojai namuose naudos vis daugiau prietaisų, o visame pasaulyje didės produktų bei paslaugų prieinamumas“, – teigė IDC.
Žinoma, kai namai vis daugiau apie mus žinos, rūpestis jų saugumu bus dar svarbesnis. Kiekvienas prietaisas, prijungtas prie interneto, tampa potencialiu įsilaužėlių taikiniu. Kalbant apie prietaisus, kurie leidžia per atstumą atrakinti namus, per kameras pažvelgti į mūsų kambarius ar renka pačią jautriausią ir asmeniškiausią informaciją, kibernetinis saugumas įgauna esminės svarbos. Elektronikos komponentų gamintojos „Silicon Labs“ strategijų vadovas Danielis Cooley sako, kad bet koks masinis įsilaužimas, atjungiantis vartotojus, šiai pramonės sričiai gali virsti katastrofa. „Aš tai vadinu masinio išnykimo reiškiniu daiktų internetui“, – teigė jis.
Dėl virtinės technologinių pasiekimų išmaniųjų namų prietaisai ateityje gerokai pranoks tuos, kuriuos šiandien regime parduotuvių lentynose. Dirbtinio intelekto inovacijos turėtų užvaldyti beveik visą mūsų gyvenimą, įskaitant namus. Galbūt jau naudojate kokį nors dirbtiniu intelektu paremtą asistentą, kuris kiekvieną rytą balsu praneša jums naujausias žinias ar orų prognozes. Tačiau ateities išmaniuosiuose namuose tokios dirbtinio intelekto platformos gali virsti visų namų smegenimis, kurios rinks informaciją apie tų namų gyventojus ir koordinuos bei automatizuos įvairiausius išmaniuosius prietaisus. Daiktų interneto įmonė „Crestron“, pavyzdžiui, kuria programas, kurios seka asmens įpročius – kokią muziką jis mėgsta klausytis rytais ar kokio apšvietimo pageidauja tam tikru paros metu. Kai tik programa atpažįsta žmogaus prioritetus, ji automatiškai pasiūlo tinkamiausią muzikos kūrinių sąrašą ar pritemdo apšvietimą artėjant miego metui. „Tai tikrai kitas evoliucijos žingsnis automatikos srityje“, – sakė „Creston“ gyventojams skirtų produktų vadovas Johnas Clancy.
Išmaniuosiuose ateities namuose didelis vaidmuo teks ir robotams. Šiuo metu daugelio žmonių namus jau valo tokie išmanūs dulkių siurbliai – robotai kaip „iRobot Roomba“, o tokie produktai kaip „Aibo“ – robotizuotas šuniukas vaikams – rodo, kad jie gali palaikyti žmogui draugiją kaip ir gyvi gyvūnai. Ko galime tikėtis ateityje? Robotizuotų baldų įmonė „Ori Living“ kartu su „Ikea“ tobulina mažoms erdvėms skirtus baldus, kurie transformuojasi pagal savininko poreikius: lovą, kuri pasitraukia iš kelio, kai jums reikia darbo stalo, ar drabužių spintą, kuri pasislepia, kai ateina vakarienės metas. Dizaino įmonė „Design3“ neseniai pristatė išmaniųjų namų roboto konceptą CARL. Audiniu padengtas robotas lėtai ridenasi po jūsų namus, aktyvuodamas į vidų įtraukiamas kameras bei jutiklius, kurie padeda aptikti įsibrovėlius, įspėja apie pavojingas emisijas ar stebi jūsų gyvūnus. Kompiuterinės grafikos gamintoja „Nvidia“ plėtoja išmaniąją robotizuotą ranką, galinčią tapti asmeniniu savo šeimininko šefu. Ši ranka, galinti atlikti daugybę darbų, pradedant daržovių pjaustymu kubeliais ar griežinėliais ir baigiant valymu, gali būti ypač naudinga užimtiems tėvams ar neįgaliems žmonėms. Kai šis prietaisas pradeda dirbti, kameros ir jutikliai saugo, kad jis nesužeistų niekuo dėto asmens, kuris, pavyzdžiui, eina prie šaldytuvo kažko greitai užkąsti.
Per artimiausią dešimtmetį išmaniųjų namų rinkos augimą skatins ir sveikatos programėlės. Šaldytuvuose įmontuotos kameros ir jutikliai pasiūlys sveikesnių alternatyvų, jei šeimininkas pernelyg dažnai sieks saldintų gėrimų. Panašios technologijos namų spintelėse stebės, ar žmogus išgėrė jam skirtus vaistus. Jutikliai atsiras net unitazuose, kur jie galės skenuoti žmogaus išmatas ir stebėti, ar jos nerodo kokių nors ligų požymių. Vonios įrangos gamintoja „Toto“ eksperimentuoja su unitazais, imančiais šlapimo mėginius, o dar viena įmonė patentavo savo įrengimus, tarp jų ir veidrodį, kuris stebi žmogaus sveikatą, analizuodamas jo odos būklę. Patys namai taip pat turės jutiklius, kurie iš karto įspės šeimininkus apie vandens žalą, įvairiausius parazitus ir panašiai.
Visas šis duomenų rinkimas, stebėjimas ir skenavimas, kurį vykdys išmanieji namai, pagrįstai kelia būgštavimų dėl privatumo. Iš tikrųjų, programišiai jau yra įsilaužę į kai kuriuos išmaniųjų namų prietaisus, ar kad prieitų prie juose saugomų duomenų, ar kad panaudotų juos kaip įrankius platesnio masto kibernetinio įsilaužimo schemose. 2016 metais programišiai buvo perėmę šimtus tūkstančių nesaugių daiktų interneto prietaisų, tuomet panaudojo juos fiktyviems interneto srautams prieš kitas svetaines, kad sutrikdytų jų veiklą. Šis incidentas laikinai buvo sutrikdęs interneto ryšį dalyje Šiaurės Amerikos ir Europos. Šalių vyriausybės taip pat rengia atitinkamus įstatymus. Jungtinėse Valstijose Virdžinijos senatorius Markas Warneris yra parengęs įstatymo projektą, kuris įpareigoja federalines agentūras išmaniesiems prietaisams kelti minimalius saugumo reikalavimus. Tokie reikalavimai ilgainiui turėtų tapti standartu visai pramonei.
Didelė tikimybė, kad vieną dieną vis tiek gyvensite prie tinklo prijungtuose namuose, norite to ar ne. Architektas Michaelis Gardneris, įkūręs statybų įmonę „Luxus Design Build“, sako, kad vis dažniau pastatai jau nuo pat pradžių projektuojami taip, kad būtų „išmanūs“. „Tai tokia neatskiriama namų dalis, jog mes jau nuo pat pradžių ją numatome“, – teigė jis. Pagaliau, ekspertų teigimu, žmonės išmaniąsias technologijas pradės laikyti lygiai tokia pačia būtinybe kaip ir elektra, šaldytuvas ar oro kondicionavimas. Išmaniųjų namų technologijos ir duomenys, kuriuos jos rinks, taps „tarsi santechnika“, teigė D. Cooley iš elektronikos komponentų gamintojos „Silicon Labs“. „Mes būsime nuo jų priklausomi“.
Daugiausiai dėmesio skiria apsaugai ir apšvietimui
Lietuvoje užsienyje populiarėjančios technologijos taip pat atranda savo vartotoją. Šiandien gyventojai labiausiai domisi išmaniomis namų apsaugos sistemomis, apšvietimo galimybėmis.
„Grifs AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas, keik anskčiau paklaustas, kokiomis saugos sistemos šiandien domisi lietuviai, teigė pastebintis nuolat augantį poreikį diegti sprendimus, kurie leidžia susieti apsaugos sistemas su įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis.
„Dabar mobilioji aplikacija naudojama nuotoliu įjungti ar išjungti signalizaciją, atidaryti ir uždaryti vartus, stebėti teritoriją. Taip pat tokiose aplikacijose diegiami pavojaus mygtukai, kai žmonės gali patys, pavyzdžiui, įtardami įsilaužimą, paspausti mygtuką ir iškviesti apsaugos ekipažą. Tuo naudojasi ne tik privačių namų, bet ir daugiabučių gyventojai“, – sakė pašnekovas.
Jis tęsė, kad šiuo metu jau stipriai yra pažengusios bevielės apsaugos sistemos, jas gyventojai pamėgo, nes sumontavimas nekeičia patalpų estetinio vaizdo, nereikia bute daryti matomų intervencijų, gręžti sienų ar panašiai.
„Tokios sistemos paprastai irgi valdomos per mobilias aplikacijas. Belaidės sistemos apima pavojaus (įsilaužimo, gaisro, užpuolimo, užliejimo, kt.) aptikimo ir signalizavimo saugos tarnybai ar pačiam būsto savininkui, namų vaizdo stebėjimo, taip pat namų įrenginių valdymo, netgi namų energijos suvartojimo valdymo (energiją taupančios išmaniosios rozetės) funkcijas. Šiandieną tokios sistemos, be turto apsaugos, apima kur kas daugiau namų priežiūros sričių“, – komentavo Ž. Bukauskas.
Dar viena, pasak apsaugos eksperto, matoma tendencija – išaugęs poreikis diegti ne tik judesio ir gaisro, bet ir dujų, vandens nuotėkių ir kitų sistemų valdymo daviklius, kurie ištikus galimam pavojui leidžia maksimaliai sumažinti arba išvengti nuostolių bei apsaugo ne tik turtą, bet ir žmonių gyvybes.
Išmanus apšvietimas
Pastebimas didesnis susidomėjimas ekonomiškesniais apšvietimo sprendimais, kurie valdomi išmaniojo telefono pagalba.
Tokią galimybę suteikia išmanieji šviestuvai ir išmaniosios LED lemputės, kurios leidžia kiekvieną namuose esantį šviestuvą paversti išmaniuoju – tereikia tik pritaikyti tinkamo cokolio lemputes.
Tokiu būdu mobiliojoje programėlėje galima reguliuoti lempučių šviesos intensyvumą, atspalvius nuo šiltai gelsvos iki šaltai baltos, keisti apšvietimo spalvą ar nustatyti lempučių veikimo laiką, jas išjungti ar įjungti nuotoliniu būdu net būnant toli nuo namų.
Naudoja mažiau energijos
Išmaniajame apšvietime naudojamos LED lemputės efektyviau naudoja energiją, tarnauja ilgiau, yra patvaresnės ir pasižymi panašia arba geresne šviesos kokybe nei kitų tipų apšvietimas. Jos yra maždaug 85 proc. efektyvesnės už senąsias kaitrines lemputes, nes sunaudoja mažiau energijos ir mažiau jos išeikvoja šilumos pavidalu.
Specialistų teigimu, vidutiniškai išmanioji lemputė tarnauja 15-50 tūkst. valandų, o standartinės kaitrinės lemputės tarnavimo laikas – vos 750-2000 valandų. Tad jei per dieną vidutiniškai apšvietimas namuose būna įjungtas 3-4 val., viena LED lemputė gali tarnauti ir 10 metų, o kaitrinė lemputė – tik apie vienerius.
Taip ne tik gaunamos mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir padedama planetai, nes išmetama mažiau atliekų.