Protingų namų sistema diegiama ir butuose
Šiandien išmaniuosius sprendimus galima turėti ir bute. Tokį pilotinį projektą rengė NT bendrovė „Eika“. Bendrovės BIM koordinatorius/ŠVOK inžinierius Rokas Norgilas sako, kad protingas būstas yra tas, kuris duoda maksimalią investicinę grąžą, kitaip sakant, norint pasiekti maksimalią investicinę grąžą iš protingų namų vertėtų susidėlioti prioritetus, kokie „žaisliukai“ visgi yra tiesiog smagūs, o kurie iš ties palengvins kasdienybę ir padės sutaupyti.
„Aš, pavyzdžiui, į prioritetų viršų visgi keliu pagrindines komfortą palaikančias inžinerines sistemas: vėdinimą, šildymą ir vėsinimą. Šių sistemų įdiegimas veikti pagal vartotojo poreikius padeda sutaupyti nemažai energijos, tai mažina ir vartotojo išlaidas energijai, ir poveikį aplinkai. Be to, sistemų įgalinimas veikti pagal vartotojo poreikius ir nuotolinė prieiga prie šių sistemų leidžia namuose užtikrinti aukštesnį komforto lygį. Pavyzdžiui, paviršinis šildymas: visi žinome, kad ši sistema yra komfortiška, tačiau labai inertiška, dėl to norimo komforto lygio tikrai nepasieksime per 15 min nuo temperatūros termostate pakeitimo. Protinga sistema leidžia programuotis savo rėžimus arba iš bet kur pasiekti savo sistemą, todėl žinodami, kad namo grįšime po kelių valandų galime drąsiai nustatyti kambario temperatūrą ir grįžę namo turėti temperatūrą pagal poreikį“, – paaiškina R. Norgilas.
Jis tęsia, kad toliau išmaniųjų namų prioritetų sąraše yra apšvietimas, signalizacija, spynos, augintinių maitinimo įranga ir kiti buitiniai prietaisai, kurie taip pat palengvina kasdienybę.
„Taip pat labai svarbu paminėti, kad protingi namai turi būti valdomi per centrinį valdiklį, jei visgi įranga yra valdoma per atskiras aplikacijas Jūs turite protingus prietaisus, tačiau ne namus“, – priduria pašnekovas.
R. Norgilo teigimu, protingo daugiabučio sąvoka iš esmės nesiskiria nuo protingo vienbučio sąvokos, nes protingas daugiabutis yra atskirų protingų butų kompleksas ir šis kompleksas dažniausiai tarpusavyje nėra apjungiamas, kiekvienas butas turi savo atskirus autonomiškus valdiklius kuriuos valdo buto šeimininkas. Išimtis – gaisrinės signalizacijos sistema, ji dažniausiai veikia nuo centrinės pastato sistemos.
Bendrovės plėtros projektų vadovė Maija Nikitina taip pat pabrėžia, kad išmaniųjų namų sistemą galima įdiegti tik viename ar keliuose butuose, nebūtinai visame daugiabučio pastate. Kita vertus, kol kas, anot jos, sunku pasakyti, kiek butų pirkėjams reikalinga išmaniųjų namų sistema.
„Kalbant apie išmanų apšvietimą, sistemų valdymą balsu, automatines spynas ir užuolaidas, manau galime teigti, kad pristačius tokias galimybes rinkai, žmonės pradės labiau tuo domėtis ir naudotis. O išmanumas yra kiekvieno žmogaus suvokimas, kas tai yra. Vieniems užtenka apšvietimo, valdomo balsu, kitiems jau reikia, kad ir kava pati „pasigamintų“, ir rūbai „pasidžiautų“. Tai jau labai greitai, tikiu, kad turėsime ir ne tik tokias galimybes, tačiau jos gal ne taip greitai pasieks mus, nes didžioji dalis išmaniųjų įrenginių dar vis nėra pritaikyti Lietuvos rinkai“, – pabrėžia pašnekovė.
Išmanūs namai – ateitis
Kaip pranešime sakė „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius dr. Artūras Serackis, išmaniosios technologijos leidžia žmonėms pasijusti, kad gyvename kitame laikmetyje nei anksčiau, nors iš tiesų tai jau yra dabartis.
„Jaučiame technologinį progresą daug kur aplinkui. Kai kurie dalykai, kurie mums kadaise atrodė tolimos ateities ar fantastų išmonė, dabar jau tapo įprastu dalyku. Daug mus supančių žmonių entuziastingai bando naujas technologijas, naujus išmanius įrenginius. Juk jei anksčiau mobiliojo ryšio operatorių salonuose rinkdavomės telefoną ar pokalbių planą, tai dabar renkamės ir garsiakalbį, ir paspirtuką, robotą siurblį, išmaniąsias stebėjimo kameras”, – teigė profesorius.
A. Serackio teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodytų, kad naujos technologijos svarbesnės daug veiklos, mažai laiko turinčių žmonių buičiai, tačiau jos gali būti ir nebloga pagalba vaikams, fizinę negalią (kad ir laikiną) turintiems asmenims.
„Įsivaizduokite, jei sportuodami susilaužote ranką. Viskas gali apsiversti aukštyn kojomis, nei šaldytuvo neatidarysite įprastu judesiu, o kartais ir tualeto kambaryje norėtųsi turėti išmaniųjų sprendimų, kurie taip paplitę Japonijoje“, – sakė profesorius.
Kita medalio pusė – saugumas
Tačiau yra ir kita išmaniųjų sistemų namuose medalio pusė. Pirmiausia – saugumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius doc. dr. Andrius Katkevičius pabrėžė, kad modernėjant namų saugos sistemoms, neatsilikti stengiasi ir įsilaužėliai.
„Protingas namas reiškia tai, kad mes pajungsime didelę dalį elektronikos, o ateityje ir viską, į vieną tinklą. Tad atsiranda kibernetinio saugumo klausimas, kiek tai saugu ir kokių apsaugos priemonių reikia. Pavyzdžiui, jeigu žmogus visas sistemas, prietaisus gali valdyti iš vieno telefono ar planšetės, atsiras tokių, kurie bandys sistemą nulaužti, o tai padarius, labai lengva patekti ir į protingą namą be jokių įsilaužimo ženklų. Apie tai yra daug šnekama, svarstoma, kaip vystantis technologijoms užtikrinti saugumą“, – akcentavo doc. dr. A. Katkevičius.
Kitas protingų namų trūkumas susijęs su sistemų veikimo sutrikimais. Kaip aiškina Vilnius Tech profesorius, išmanųjį namą galime palyginti su automobiliu, kuriame yra daug elektronikos.
„Jis saugesnis, tos elektronikos sistemos padės saugiau važiuoti esant kažkokioms ekstremalioms sąlygomis, padės suvaldyti automobilį, bet yra ir papildoma rizika: laikui bėgant atsiras elektroninių sistemų gedimų“, – tikino pašnekovas.
Kalbant išmaniuosius namus, pasak doc. dr. A. Katkevičiaus, negalima nepaminėti to, kad išmaniosios sistemos geba kaupti duomenis apie namo gyventojų įpročius. Tai vadinama „Big data science“. Yra kaupiama informacija iš jutiklių. „Pavyzdžiui, kada keliatės, kokios muzikos klausotės, kokią temperatūrą patalpoje mėgstate būti nustatę ir pan. Tai reiškia, kad ateis laikas, kai nebereiks jokių pultelių, o protingo namo sistema analizuos informaciją ir viską darys už mus“, – apie ateitį užsiminė mokslininkas.
Išmaniojo buto nuotraukos: