Pagalvojus apie sąvoką „protingas namas“ pirmiausia galvoje šmėsteli filmo siužetas, kai grįžtančius šeimininkus juos pasitinka dirbtinio intelekto arba išmaniosios sistemos balsas, sveikinantis sugrįžus namo. Tai protingi namai egzistuoja ne tik filmuose. Juos įsirengia bei juose gyvena ir lietuviai. Kaip atrodo gyvenimas tokiame name, kiek tai kainuoja ir kas gali sau tai leisti?
„Delfi Būstas“ kalbintas išmaniąsias sistemas protinguose namuose planuojančios bendrovės „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza sako, kad pirmiausia, kalbant apie išmaniąsias sistemas, reikėtų suprasti, kad jų yra įvairaus lygio ir, žinoma, kainų.
„Yra dalinio protingo namo sistemos, kai įvedamos išmanios sistemos apšvietimui ir, pavyzdžiui, užuolaidoms ar šviesdengėms. Tai tokias sistemas dažniausiai gali pasidaryti ir pats vartotojas ar elektrikas. Ir yra sistemos, kurios apima viską: visą namą. Jos brangesnės, žinoma. Tai mūsų įmonė specializuojasi būtent tokių sistemų įrengimo srityje, mes užsakovams padarome viską nuo pradžių iki galo. Suderiname visas sistemas, kurios prijungiamos prie vienos valdymo sistemos“, – paaiškina pašnekovas.
Ekspertas pasakoja, kad išmaniųjų sistemų ir sprendimų nuolat daugėja, vis daugiau gaminių galima integruoti į vieną išmaniąją namų sistema. Vienas paskutiniųjų, anot jo, yra galimybė saulės baterijas jungti su namu ir taip, esant reikalui, riboti elektros naudojimą.
„Protingo namo sistema žino, koks elektros poreikis yra konkrečiu metu, tai ji gali paskirstyti. Arba atvirkščiai: ji žino, kiek šiuo metu yra gaminama elektros ir gali neleisti kažkokio prietaiso įjungti. Pavyzdžiui, jeigu sujungta buitinė technika, tai galima įsijungti ir skalbimo mašiną, jeigu yra pakankamai energijos, jeigu ne, tuomet skalbimo mašinos įjungti jau nepavyks“, – apie veikimo sistemą pasakoja A. Kleiza.
Jau kurį laiką įdiegiamų išmaniųjų sistemų sąraše yra išmanioji signalizacija. Pasak A. Kleizos, jos veikimas paprastas: namas žino, kada signalizacija aktyvuota, kada ne, ar namuose yra gyventojai. Jeigu žmonių nėra, tuomet įjungiamas ir ekonominis (taupymo) rėžimas, kai taupomas šildymas, elektra ir pan.
„Protingas namas gali taupyti ne tik elektrą, bet ir šildymo resursus. Kai žmonių nėra namie, įsijungia autonominis rėžimas“, – priduria išmanių sistemų ekspertas.
Kokie privalumai ir trūkumai?
Atrodytų, kad pagrindinis išmaniųjų sistemų privalumas turėtų būti sutaupomi namo išlaikymo kaštai. Tačiau, pasak A. Kleizos, tai yra netiesa. Ekonominis aspektas nėra pagrindinis, dėl ko žmonės ryžtasi įsirengti protingą namą.
„Išmanios sistemos individualiuose namuose privalumai daugiau yra ne ekonominiai, o komforto, aptarnavimo patogumo, dizaino, nes sumažėja jungiklių, atsiranda pulteliai ir nėra atskirų termostatų, nereikia rūpintis šviesdengėmis ar pan. Taip pat, žinoma, stiliaus, šiuolaikiškumo. Ir tuomet jau eina ekonomiškumas. Tai pagrindis privalumas yra komfortas, patogumas matyti visų sistemų darbą, sutrikimus vienoje vietoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo teigimu, kuo didesnis namas, tuo daugiau įvairiausios technikos, kurią reikia prižiūrėti. Kai visos sistemos suvestos vieną, galima matyti, kaip jos dirba, matyti darbo istoriją, grafikus ir pan.
„Ir jau tada galima galvoti apie kažkokią ekonominę naudą, tačiau pačios sistemos nėra pigios. Jeigu kalbėti apie atsiperkimą – tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės diegia protingo namo sistemas“, – akcentuoja ekspertas.
Išmanius namus sau leisti gali ne kiekvienas
„Delfi Būstas“ pasiteiravo pašnekovo, kiek kainuoja savo namuose įsirengti išmaniąsias sistemas. A. Kleizos teigimu, kaina priklauso nuo individualių poreikių.
„Galima būtų skaičiuoti taip, kad protingo namo elektros instaliacija, signalizacija ir pan., kainuotų 3-10 proc. nuo viso namo vertės“, – teigia pašnekovas.
A. Kleizos teigimu, nepaisant nemažos išmaniųjų sistemų kainos, žmonių, norinčių protingo namo, atsiranda vis daugiau. Kita vertus, Lietuvoje labiausiai populiarios jau minėtos dalinės išmaniosios sistemos, kai įdiegiama tik dalis naujausių technologijų, pavyzdžiui, išmaniąja sistema valdomas tik apšvietimas ir šildymas. Toks pasirinkimas kiek pigesnis – apie 1-2 proc. nuo namo vertės.
„O visą paketą išmaniųjų sistemų diegiasi, protingą namą įsirengia daugiau brangesnių namų segmentas. Tai yra didelė investicija, kuri duoda didelį komfortą, patogumą, bet kainuoja. Jeigu statome ekonominį namą, tai nelogiška dar išlaidauti. Tokiuose namuose paprastai žmonės nori įsidiegti dalines sistemas, kurios yra gerokai pigesnės“, – tikina pašnekovas.
A. Kleizos teigimu, išmaniųjų sistemų diegimo planavimas pradedamas dar pradiniu namo statybų etapu, kartais namas dar net neturi pamatų. Yra ruošiamas projektas ir tuomet pradedami darbai.