Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi – medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose.
Blokinis, mūrinis ar monolitinis – štai kur klausimas. Ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą?
Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Daugiausia blokinių ir mūrinių pastatų
Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
„Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais – dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai – patys aukščiausi.
Pavyzdžiui, sako A. Šneideris, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių – jų yra apie 22 tūkst. Blokinių – apie 7,5 tūkst., medinių – apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.
Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, sako T. S. Kvainickas, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.
Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.
Pelėsis, drėgmė ir kaimynų garsai
Delfi pasidomėjo, kokią žinutę potencialiam buto pirkėjui turėtų siųsti informacija apie daugiabučio statybą. Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos.
Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus.
Pašnekovas papildo, kad tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą.
„Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, – komentuoja A. Šneideris.
Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti – mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
„Pagalvokite – kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“, – komentuoja pašnekovas.
Greičiausia – blokinių namų statyba
Toliau A. Šneideris paaiškina, kuo skiriasi blokinių, mūrinių ir monolitinių daugiabučių statybos ypatumai. Pasak specialisto, mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje.
„Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms – statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, – mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.
Pašnekovas papildo, kad stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, sako A. Šneideris, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos – labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje.
Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose.
Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.
„Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas – du, bet jie bus žymiai erdvesni“, – komentuoja A. Šneideris ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia – tokie darbai gali pakenkti visam namui.