Žalos pridaro kaimynų aplaidumas
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Marika Pakėnė pasakoja, kad po gausių kritulių padaugėjo gyventojų, kurie kreipiasi į antstolius, prašydami užfiksuoti žalos dėl paviršinių nuotekų iš kaimyninių sklypų faktą.
„Ši problema ypač paaštrėja po liūčių. Sklypų savininkai skundžiasi, kad iš kaimyninių sklypų tekėdamas paviršinis vanduo išplauna viršutinį žemės sluoksnį, ardo tvorų įtvirtinimus, kenkia prie sklypo ribos pasodintiems augalams, gadina trinkelių dangą ir pan.“, – atkreipia dėmesį advokatė.
Ji tęsia, kad tokia situacija, kai iš gretimo žemės sklypo bėga paviršiniai vandenys, susiklosto, kai gretimo žemės sklypo savininko sklypas yra aukščiau, jo nuolydis yra didesnis nei leidžiamas ir, kai nėra imtasi jokių priemonių, kurios užkirstų kelią paviršinėms nuotekoms tekėti į kitus sklypus.
„Svarbu žinoti, kad žemės sklypų savininkai, vykdydami kokią nors ūkinę ar kitą veiklą savo sklypuose, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jokiu būdu negali pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir interesų“, – pabrėžia M. Pakėnė.
Iš kur atsiranda tokia problema ir kaip ją spręsti?
Teisės ekspertė akcentuoja, kad ši problema sklype atsiranda tada, kai projektuojant statinių statybą ar atliekant statybos darbus, netinkamai suformuojamas sklypo reljefas ir netinkamai sprendžiamas arba išvis neišsprendžiamas paviršinių nuotekų nutekėjimo klausimas.
„Statybą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad didžiausias leidžiamas sklypo reljefo nuolydis – 12 proc., o tais atvejais, kai jis viršijamas, turi būti imamasi priemonių, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Tą galima padaryti tinkamai suformuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant) arba įrengiant atramines sieneles, terasas ir pan. Be to, pažymėtina, kad paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti tinkamai nuvedamos į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, o kai jo nėra, į griovius ar kanalus. Sklypo paviršines nuotekas nuvesti į gretimus sklypus yra draudžiama“, – paaiškina M. Pakėnė.
Advokatės teigimu, jei jau taip nutiko, kad gretimo žemės sklypo savininkas nesilaikė visų reikalavimų ir kaimynas dėl to patyrė žalą, tokį įvykį reikia fiksuoti. Tą galima padaryti patiems darant fotofiksacijas ar renkant vaizdo medžiagą arba raštu kreiptis į pasirinktą antstolį, kad jis atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą.
„Kitas žingsnis – kreiptis į gretimo žemės sklypo savininką ir bandyti problemą spręsti geranoriškai. Nepavykus susitarti draugiškai, rekomenduojama pasitarti su teisininku ir kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo“, – rekomenduoja pašnekovė.
Tiesa, siekiant užkirsti kelią tokioms problemoms, M. Pakėnės teigimu, reikėtų būti atidiems, geranoriškiems ir sąžiningiems kaimynams.
„Jei gyventume idealiame pasaulyje, taip ir būtų. Svarbiausia, gyventojams – stebėti aplinką, šalia vykstančius statybos darbus, įspėti laiku apie galimus pažeidimus, o statytojams – laikytis teisės aktų reikalavimų, imtis visų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir kitų žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo“, – pataria pašnekovė.