Jei statant ar renovuojant pastatą prie jo nepakanka erdvės išlaikyti normatyvui, tai statytojas privalo už kiekvieną neįrengtą automobiliui pastatyti vietą sumokėti tam tikrą lėšų sumą. Anksčiau ji nesiekė 4 tūkstančių, tačiau dabar paaugo iki 25 tūkst. eurų… pagal Kauno savivaldybės politikų patobulintą „Lėšų už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas sumokėjimo tvarkos aprašą“.
Normatyvai, reglamentai ir sprendimai
Privalomo automobilių vietų skaičiaus normatyvas nustatomas, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu patvirtinta Kauno miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schema.
Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus paaiškinimu, rengiant statinio projektą, pagal normatyvus privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičių galima sumažinti, laikantis aprašo punktuose nurodytų reikalavimų…prisidedant tarybos nustatyta lėšų suma.
„Koeficientą galima sumažinti ne daugiau kaip 0,25 reikšme, jei statytojas prisideda prie atitinkamo parkavimo vietų skaičiaus (sumažinta apimtimi) įrengimo planuojamose bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėse.“
Pažymėtina, kad koeficiento mažinimas taikomas tik Kauno miesto Naujamiesčio (zonos ribos sutampa su valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, unikalus kultūros vertybių registro kodas 22149, ribomis) ir Žaliakalnio (apima Žaliakalnio seniūnijos teritoriją, esančią tarp Centro seniūnijos iki Nuokalnės g. ir Tvirtovės al.) zonose. Tokiais atvejais, – „kai prie statomo ar rekonstruojamo kultūros, mokslo ar sporto paskirties statinio ir kapitaliai remontuojamo pastato, keičiant jo arba jo dalies paskirtį, nėra galimybės įrengti privalomo pagal teritorijų planavimo ar statybos dokumentus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus“.
Apetitas auga bevaldant…
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog iki šių metų rugsėjo vidurio galiojo Lėšų už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas sumokėjimo tvarkos aprašas, Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu.
Naują, šiemetinio, sprendimo projektą parengusių specialistų nuomone, pakeistas aprašas nustato lėšų papildomai įrengiamoms Kauno miesto bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėms kompensuoti už anksčiau paminėtose zonose sumažintų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Savivaldybės politikai, beje, per rugsėjo 12-ąją vykusį pirmąjį po vasaros atostogų tarybos posėdį sprendimo projektui pritarė BENDRU SUTARIMU…
„Aprašas buvo parengtas ir patvirtintas, siekiant sudaryti ekonomines prielaidas investicijoms Kauno mieste, darbo vietoms kurti ir darniai centrinės miesto dalies urbanistinei plėtrai, užtikrinti kelionių viešuoju transportu pirmenybę prieš keliones automobiliais centrinėje Kauno dalyje, taip pat sudaryti palankias sąlygas įrengti bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikšteles Kauno mieste“, – teigia savivaldybės administracijos atstovai.
Siūlant politinį sprendimą, kuriuo, atseit, „siekiama sudaryti kuo palankesnes ekonomines prielaidas investicijoms Kauno mieste, darbo vietoms kurti ir darniai centrinės miesto dalies urbanistinei plėtrai bei užtikrinti kelionių viešuoju transportu pirmenybę prieš keliones automobiliais centrinėje Kauno dalyje“, lėšų už neįrengtą (privalomą) automobilio parkavimo vietą suma pakoreguota (o tiksliau – kelis kartus padidinta). Tai atlikta „įvertinus šiuo metu rinkoje vyraujančias automobilių stovėjimo vietų įrengimo kainas“.
Dėl darnios Kauno centro urbanistinės plėtros
Beje, nuo šiol atsisakoma buvusio apribojimo dėl pastato paskirties, – tad neįrengtos parkavimo vietos lėšas (25 tūkst.) privalu mokėti kiekvienam statomo ar rekonstruojamo pastato (bei jo dalies) savininkui.
„Laikytina, kad minėto apribojimo panaikinimas sudarys galimybes ir kitos paskirties statinių savininkams įveiklinti ir konvertuoti 2 ir 3 zonose esančius statinius, nes teikiamu tarybos sprendimo projektu sudaromos prielaidos nekilnojamojo turto vystytojams spręsti nepakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičiaus problemą, nesant galimybių jas įrengti pagal normatyvius teisinius reikalavimus“, – taip paaiškinta savivaldybės politikams prieš posėdį pateiktame dokumente.
Ženkliai didinant lėšų už vieną automobilių stovėjimo vietą neįrengimo dydį iki 25 tūkst. eurų, remtasi šiuo metu esančiomis statybos darbų kainų vertėmis. Pasitelktas toks pavyzdys: daugiaaukštės 262 vietų automobilių saugyklos prie K. Donelaičio g. 65P Kaune (2 zona) statybos darbų vertė yra 7 464 291 Eur, tad vienos vietos įrengimo kaina yra 28 490 Eur.
Tačiau teikiant miesto politikams sprendimo projektą, pasiūlyta kainą nustatyti šiek tiek mažesnę. Tai numatyta „įvertinant, kad daugiaaukštės aikštelės statyba yra šiek tiek brangesnė, nes reikia skirti asignavimus ir perdangoms įrengti, tačiau iš esmės nustatytinas, atsižvelgiant į realias statybos darbų kainas šio sprendimo projekto rengimo metu“.
Vertinimai geri
Prieš Kauno miesto išrinktiesiems palaiminant naują tvarką, sprendimo projektas įvertintas antikorupciniu požiūriu. Taip pat atliktas poveikio konkurencijai vertinimas, kur į visus klausimus apie galimą konkurenciją bei panašiai pateiktas vienodas atsakymas: „ne“.
Savaime aišku, kad tiek savivaldybės, tiek valstybės įstaigoms nereikia mokėti į biudžetą po 25 tūkst. eurų už kiekvieną neįrengtą prie renovuojamo pastato (bei jo dalies) ar naujo statinio privalomą automobilio stovėjimo vietą. Kitiems NT savininkams, jau esantiems rinkoje ar norintiems į ją įeiti, pradedant statybas ar kapitalinį remontą, mokėti į biudžetą – privalu. Visai logiška, kad paskui tas sumokėjimas jiems taps dar viena pateisinama „paskata“ didinti ir savo paslaugų ar prekių kainas…
O vis tik smalsu, kiek mokės „Pieno centro“ rūmus įsigijęs verslininkas, kai pagaliau pradės realiai tvarkyti pastatą? Tuos pačius rūmus, kuriuos, kaip primena „Kas vyksta Kaune“, Kauno miesto savivaldybė jau ne vienerius metus iš eilės įtraukia į remtinų kultūros paveldo objektų sąrašą, numatant finansuoti dalį statybos darbų per taip vadinamą fasadų atnaujinimo programą?..