Graibsto sandėliukus
„Laiko praktiškai viską: nuo daiktų persikraustant, baldų, sporto įrangos. Tai yra lėtas verslas, kai atidaromos prekybinės patalpos arba biuras, nuomininkus galima turėti jau atidarymo dieną. Tuo tarpu sandėliukų versle klientų daugėja po truputį ir šis procesas gali užtrukti ir kelerius metus“, – apie sandėliukų verslą pasakoja „Space24” įkūrėjas Mintautas Miškinis.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad sandėliukų populiarumas gali augti dėl labai paprastos priežasties. Naujos statybos daugiabučiuose sandėliukai nėra kaip buto priklausinys, jie parduodami atskirai ir ne visi pirkėjai nori bei gali, pirkdami butą, skirti lėšų dar ir sandėliukui. Vėliau, atsiradus poreikiui, nusprendžiama arba vis tik jį įsigyti arba nuomotis.
„Žanro klasika, kad kai žmonės perka butą, jie galvoja, kad jiems nereiks nei požeminės parkavimo vietos, nei sandėliuko. Arba tuo metu neužtenka pinigų, o laikui bėgant daiktų prisikaupia, jau atsiranda poreikis turėti sandėliuką. Laisvų jų daugiabutyje, kuriame žmogus gyvena, jau nebėra, todėl ieškoma kituose projektuose, netoliese, pas kaimynus ir pan.“, – paaiškina NT ekspertas.
Verslininkai, matydami augantį sandėliukų poreikį, ima teikti sandėliavimo paslaugas arba statyti sandėliukus pardavimui. Pasak M. Mikočiūno, tai – natūrali verslo reakcija į sandėliukų poreikį, ypač didmiesčiuose.
„Juose galima priglausti savo daiktus, ypač tai aktualu pagal sezonus, sezoniniams daiktams. Paprastesnis būdas yra tokius daiktus laikyti kažkur koridoriuje ar balkone, kitas variantas, sandėliavimo problematiką spręsti viso namo lygmeniu. Jeigu yra bendrija ar administruojanti kompanija, ji gali išskirti kažkokią vietą laiptinėje, pastatyti kažkokią pastogę lauke ar pan.“, – teigia pašnekovas.
Senos statybos butų gyventojai trūkumo nejaučia
Kodėl vystytojai nestato daugiau sandėliukų? Pasak M. Mikočiūno, NT verslas uždirba ne iš tokių mažų patalpų, jų pagrindinė prekė – butai, todėl jų norima pastatyti, parduoti kuo daugiau.
„Sandėliukai yra tik pridėti vertė ir nuo to, kiek butų norima pastatyti, parkavimo vietų įrengti priklauso, kiek požeminio ploto galima atiduoti sandėliukams. Tai dažniausiai būna viena bendra erdvė su požeminio parkavimo vietomis ir kartais tiesiog pasirenkama daugiau vietų automobiliams“, – paaiškina NT brokeris.
Senos statybos namuose sandėliukų problemos nėra. Po vieną sandėliuką, visų vadinama rūsiu, priklauso kiekvienam butui. Tačiau galbūt ne visiems gyventojams rūsio reikia. Ar jie gali nuomoti, parduoti rūsio patalpą kitiems?
„Senos statybos namuose juridiškai dažniausiai parduoti sandėliuką kažkam kitam nėra įmanoma. Tai yra buto priklausinys ir jo kaip atskirto vieneto parduoti negalima. Galima jį išskirti kaip atskirą vienetą, tačiau tokiu atveju reiktų 100 proc. namo gyventojų sutikimo. Tai teoriškai galimybė yra, bet praktiškai, ko gero, tai yra neįgyvendinama“, – pabrėžia M. Mikočiūnas.
Maža to, kai kurie senos statybos butai oficialiai, dokumentuose, rūsio išvis neturi. Pasak M. Mikočiūno, perrašant buto nuosavybės dokumentus iš rusų į lietuvių kalbą, ne vienu atveju buvo pamirštama prirašyti, kad asmeniui priklauso butas su rūsiu.
„Šiandien parduodant turtą, forminant sandorius, žmonės su tuo susiduria, kad visą laiką naudojosi rūsiu, žino, kad jis priklauso jiems, tačiau nuosavybės dokumentuose tai nėra įrašyta. Tai naudotis gali, bet juridiškai teisių į jį neturi“, – pažymi pašnekovas.