Taip, jeigu bent vienas daugiabučio gyventojas prieštarauja, kad jo namo balkonuose, lodžijose ir t.t. būtų rūkoma, tas daugiabutis įtraukiamas į daugiabučių, kuriuose draudžiama rūkyti, sąrašą.
Vilnietė Kristina „Delfi būstas“ papasakoja visai neseniai užpildžiusi prašymą, kad daugiabutis, kuriame ji gyvena, būtų įtrauktas į sąrašą namų, kurių balkonuose, lodžijose rūkyti yra draudžiama. Moteris teigia, kad tai padaryti buvo labai paprasta.
„Tiesiog internete susiradau nuorodą, savivaldybės puslapyje užpildžiau prašymą, kuriame nurodžiau savo adresą, daugiabučio, kuriame turėtų būti draudžiama rūkyti, adresą ir viskas. Mano prašymas buvo patvirtintas ir perduotas daugiabutį administruojančiai bendrovei, kurią savivaldybė ir įpareigojo užtikrinti, kad daugiabutyje būtų nerūkoma“, – pasakoja Kristina.
Vilnietė, paklausta, kodėl ji ėmėsi tokių priemonių, teigia, kad sušilus orams ir dažniau atidaryti buto langus, ji tiesiog nebegalėjo apsikęsti rūkalų kvapo, sklindančio ir kaimyninių butų.
„Įsivaizduokite: nori į namus įsileisti gryno oro, bet gauni porciją rūkalų – prasčiausių cigarečių smarvės. Tiesiog nusprendžiau, kad neleisiu savęs nuodyti, ir ėmiausi priemonių“, – sako Kristina.
Moters teigimu, jau po savaitės laiptinėje atsirado daugiabučio administratoriaus informacija, kad šio daugiabučio balkonuose, terasose ir lodžijose rūkyti draudžiama.
Užtenka vieno žmogaus prašymo
Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punkte (toliau – Įstatymas) nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Nustatyta tvarka pateikus prieštaravimą, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name.
Jeigu prieštaravimą pareikš asmuo, kuris gyvena, bet nėra deklaravęs gyvenamosios vietos konkrečiame daugiabučiame gyvenamajame name, draudimas rūkyti bus panaikintas po 6 mėnesių, jeigu prieštaravimą pareiškęs asmuo per 6 mėnesius nuo prieštaravimo pareiškimo dienos nedeklaruos gyvenamosios vietos tame name. Nuomininkas, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, taip pat gali pateikti prieštaravimą. Jeigu per 6 mėnesius nuomininkas nedeklaruos gyvenamosios vietos tame daugiabutyje, draudimas bus panaikintas.
Teisės aktų registre viešai skelbiamame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme negali būti nurodyti gyventojo, pareiškusio prieštaravimą, asmens duomenys. Savivaldybės administracija taip pat neteikia duomenų apie prieštaravimus pareiškusius asmenis, jeigu besikreipiantis asmuo nepagrindžia duomenų gavimo būtinumo pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Asmens noras žinoti prieštaravimą pareiškusį asmenį nėra pakankamas pagrindas teikti duomenis, tad prašymas – visiškai anonimiškas.
Reikėtų pabrėžti, kad tabako gaminiu laikoma ir elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, rūkomasis žolinis gaminys, todėl nė vieno iš šių alternatyvų, uždraudus daugiabutyje rūkyti, naudoti negalima.
Gresia baudos
Prieštaravimas gali būti nagrinėjamas iki 20 darbo dienų, o savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose turi įsigalioti ne anksčiau nei po 15 darbo dienų nuo jo priėmimo.
Uždraudus rūkyti daugiabučiame gyvenamajame name, savivaldybės administracija informuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, daugiabučio namo savininkų bendriją ar kitą už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingą asmenį, kurie privalo informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie nustatytą draudimą bei įrengti informacinius ženklus.
Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį ir jiems gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų. „Delfi būstas“ pasidomėjo, ar yra asmenų, gavusių įspėjimą arba naudą už rūkymą balkonuose. Kaip teigia Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis, atskirai tokia statistika nėra vedama, tačiau pabrėžia, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Kitaip tariant, jeigu policija gauna informacijos, kad kažkuriame iš daugiabučio balkonų buvo rūkoma, o to buto gyventojas atsisako nusižengimą padariusio žmogaus duomenis, jis taip pat gali gauti baudą - už tokį administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 30 iki 60 eurų. Už tokį nusižengimą padarytą pakartotinai (ANK 492 straipsnio 4 dalis) numatyta bauda nuo 60 iki 200 eurų bauda.