„Dėl išskirtinio gebėjimo perdirbti įvairias atliekas šiandien jie vadinami tikromis „NBA žvaigždėmis“, nes per palyginti trumpą laiką perdirba daugiau komposto, nei tai galima padaryti bet kokiu kitu žinomu metodu. Mokslininkai vis garsiau kalba, kad su šiais gyviais galima būtų išspręsti didžiumą šiuolaikinės aplinkos ir atliekų problemų“, – apie Kalifornijos sliekus sako Daiva Radžiuvienė, verslo „Mariaus sliekai“ bendrasavininkė.
Daiva, papasakokite, nuo ko prasidėjo jūsų šeimos sliekų verslas?
Buvome neseniai persikraustę į namus vyro senelių žemėje. Žemės buvo daug, todėl buvo akivaizdu, kad visko galime užsiauginti patys. Tačiau pabandžius užsiauginti pirmąsias braškes ir bulves, rezultatai nedžiugino, nes žemė buvo labai molinga ir prasta.
Vyras ėmė domėtis, kaip padėti augalams, ir tarp gausybės informacijos jo akis užkliuvo už senai visiems žinomo, bet primiršto tręšimo būdo – tręšimo bohumusu, kurį pagamina Kalifornijos sliekai.
Mes buvome sužavėti jų galiomis. Pomidorų daigai žemėje, sumaišytoje su biohumusu, augo greičiau ir atrodo stipresni, senos braškės, kurias jau ruošėmės iškasti, suvešėjo ir davė patį didžiausią derlių. Darže labai sumažėjo piktžolių, o augalus mažiau puolė įvairios ligos.
Taigi, vyras pradėjo domėtis sliekų auginimu ir verslo galimybėmis. Kadangi 2010 metais Lietuvoje buvo sukurta sliekų augintojų asociacija ir daugėjo entuziastų, Kalifornijos sliekų nebereikėjo važiuoti į užsienį parsivežti – jų galima buvo rasti ir Lietuvoje.
Taip 2012 m. gimė šeimos verslas „Mariaus sliekai“, kuris greitai įgavo pagreitį. Žmonės domėjosi sliekais, o didelė dalis šių pagaminto biohumuso buvo išvežama į Vokietiją.
Tačiau mus ištiko nelaimė – mirė mano vyras. Užgulus sunkioms mintims dar metus vysčiau vyro pradėtą verslą – čia labai padėjo artimieji, bet vis dažniau pagalvodavau, kad verslą reikia parduoti.
Gal būtų taip ir nutikę, tačiau draugė Nijolė pasiūlė išeitį – tapti verslo bendrasavininke. Ir štai jau 8 metai mes kartu vystome verslą. Kadangi prekinis ženklas jau turėjo svorio, pavadinimo nutarėme nekeisti.
Paaiškinkite, kuo Kalifornijos sliekai skiriasi nuo „lietuviškųjų“ ir kam jie reikalingi?
Sliekai suteikia galimybę patiems kompostuoti savo atliekas ir gauti natūralias trąšas savo sodui, daržui ar kambariniams augalams, tačiau tam tinka ne visi. Geriausiai kompostavimui tinka tie sliekai, kurie gyvena arti dirvos paviršiaus ir minta pūvančiomis augalinėmis medžiagomis. Iš šiuo metu pasaulyje žinomų kelių tūkstančių sliekų rūšių kompostavimui tinkamos tik 10–12. Populiariausi JAV, Europoje ir Lietuvoje kol kas išlieka vadinami Kalifornijos sliekai.
Savo pavadinimą jie gavo 1959 metais, kai amerikiečių verslininkas Hju Karteris (Hugh Carter), besiverčiantis sliekų auginimu, išveisė pramoninį porūšį Eisenia Fetida Californica. Karterio pastangomis buvo išsiaiškinta, kad Eisenia Fetida, paprastai vadinamas raudonasis sliekas, yra pats tinkamiausias kompostavimui ir maisto atliekų perdirbimui. Tai buvo ypač aktualu JAV, o dabar ir visoms šalims, kai didėjant miestams, auga ir atliekų kiekiai. Sąvartynams reikia vis didesnių žemės plotų ir vis daugiau juose kaupiasi atliekų.
Šie sliekai savo anatomija nelabai skiriasi nuo kitų sliekų, bet jie turi išskirtinių savybių, dėl kurių geriausiai tinka organinių ir maisto atliekų perdirbimui. Tai:
fermentų, skaidančių riebalus, gamyba;
prisitaikymas gyventi pūvančioje, organinių medžiagų turtingoje aplinkoje;
dauginimosi greitis;
puikus apetita;
ir pakantumas ankštoms erdvėms.
Mokslininkai daug metų tyrinėja šiuos sliekus ir pripažįsta, kad jie yra pačios gamtos sukurti fabrikėliai, kurie, bendradarbiaudami su komposte gyvenančiais mikroorganizmais, yrančias organines atliekas suskaido į mažesnes daleles, praturtina jas maistinėmis medžiagomis bei mikroelementais ir padaro jas vertingomis ir lengvai prieinamos trąšomis visiems augalams.
Vertingomis trąšomis ne tik dėl to, kad jose esantys mikro ir makro elementai, aminorūgštys ir naudinga mikroflora daro įtaką dirvožemiui, daržovių derliui, bet ir dėl to, kad tai lemia ir kokybę. Pastebėta, kad kompostą perdirbus sliekams, labai sumažėja nitratų ir sunkiųjų metalų.
Naudodami Kalifornijos sliekus kompostavimui savo sklypuose, daržininkai ir sodininkai susidariusias organines atliekas gali paversti gyvybės šaltiniu savo augalams. Taip pat tokiu būdu sumažinti organinių atliekų kiekį bei ekologiškai tvarkyti sodo, daržo ir virtuvės atliekas.
Kiek ilgai šie sliekai gyvena?
Informacija apie šių sliekų gyvenimo trukmę labai įvairi. Kai kur rašoma, kad jie gali gyventi ir 10 metų, o kai kurie šaltiniai duoda tik 5 metus gyvenimo. Bet kiek ilgai ar trumpai jie begyventų, mokslininkai sutaria, kad Kalifornijos sliekai pasižymi gebėjimu sparčiai daugintis – per 3–6 mėnesius jų populiacija gali padvigubėti.
Kaip ir kada naudoti biohumusą?
Biohumusą galima naudoti visus metus, bet pagrindinis augalų tręšimas efektyviausias pavasarį. Naudoti galima jau anksti pavasarį persodinant daigus, įmaišius biohumuso į substratą.
Po to – jau sėjant arba sodinant augalus į šiltnamį ar į daržą, sodinant gėles, medelius ar krūmus. Įbėrus tam tikrą biohumuso kiekį į paruoštą duobutę, sumaišyti su žemėmis ir paliejus sodinti ar sėti.
Galima naudoti ir jau augantiems augalams, krūmams ir medžiams, išbarstant aplink augalą ir įterpiant į žemę.
Birželį ir liepą galima naudoti papildomam augalų tręšimui. Rugpjūtį – sodinant naujus braškių daigus, o rugsėjį ir spalį – sodinant medelius, krūmus bei česnakus.