Daugiabučių gyventojai turi dalyvauti rinkimuose, kuriuos mažai kas žino: kodėl to reikia?

Vilniečiams suteikta laisvė balsavimo būdu pasirinkti daugiabučio namo administratorių, tačiau nepanašu, kad šiuos rinkimus lydėtų didelė sėkmė. Savivaldybė pripažįsta, kad gyventojai – pasyvūs. Keliamas klausimas, ar tokie rinkimai nėra nereikalingas lėšų švaistymas, tačiau savivaldybė viliasi, kad šiandien patiriamos išlaidos vilniečiams ateityje turėtų atsipirkti.

Savivaldybei turi priekaištų

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas teigia, kad daugiabučių namų administratorių rinkimai – beprasmiškas milžiniškų lėšų švaistymas.

„Atrankos“ nereikia nei gyventojams, nei administratoriams. Gyventojai tą aiškiai parodė nedalyvaudami „atrankos“ pirmame ture. Net jei tikėtumėme, kad grįžo 25 proc. biuletenių, kuo aš smarkiai abejoju, nes juk patikrinti negalime – savivaldybė slapstosi, į balsų skaičiavimo komisiją nepriima nei Būsto rūmų atstovų nei kitų stebėtojų, – o tai reiškia, kad net 75 proc. gyventojų nusprendė nedalyvauti „atrankoje“, nes jiems nerūpi“, – teigia teisininkas.

Savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis mini, kad už šiuos rinkimus vilniečiams teko sumokėti 40 tūkst. eurų. A. Iškauskas įsitikinęs, kad ši milžiniška suma – tik ledkalnio viršūnė.

„40 tūkst. eurų, išmetamų į balą, yra labai daug. Neabejoju, kad pasiūlytų ne vieną idėją, kur šių pinigų Vilniuje trūks plyš reikia labiau, nei niekam nereikalingai ir chaotiškai „atrankai“. Tačiau savivaldybės administracijos vadovo minimi 40 tūkst. eurų yra tik ledkalnio viršūnė. Jis nepamini, kad jau nuo 2017 metų lapkričio moka atlyginimus penkiems naujiems ir papildomiems savivaldybės darbuotojams, kurie administruoja šį farsą“, – piktinasi jis.

Lietuvos būstų rūmų teisininko skaičiavimais, atrankai švaistoma suma iš tiesų yra gerokai didesnė.

„Pagal savivaldybės teikiamą vidutinio darbo užmokesčio informaciją paskaičiavau, kad vien jiems sumokėta 60,650 tūkst. eurų, nepriskaičiavus įvairių priedų, premijų ir panašiai. Pasirodo, į balą išmetama daug daugiau mūsų pinigų“, – skaičiuoja jis.

A. Iškauskas įtaria, kad tokio elgesio priežastys gali būti nesąžiningos.

„Panašu, kad prisidengiama demokratija, o išties, matyt, bandoma perskirstyti namus. Paskaičiavau, kad po „atrankos“ savivaldybės rankose gali atsidurti virš 2000 namų. Nenustebsiu, kad po antrojo turo savivaldybė juos padalins savo proteguojamoms įmonėms“, – prognozuoja teisininkas.

Balsavo už pigesnį administratorių, tačiau suka galvą dėl kokybės

Domimės, kaip į vykstančius rinkimus reaguoja patys vilniečiai. Antakalnio gyventoja Karilė Levickaitė teigia biuletenį gavusi ir galimybe balsuoti pasinaudojusi. Anot jos, administratorių ji keitėsi dėl didelių įkainių.

„Manau, tokie rinkimai reikalingi. Balsavau už pigesnį administratorių. Tik nelabai aišku, kokia kokybė – sukau galvą prie sąrašo. Pavyzdžiui, vienas tiekėjas, pats pigiausias, pasirodo, yra išvis be patirties. Nustebau, kiek jų daug. Nuskenuoti biuletenį ir išsiųsti savivaldybei buvo patogu“, – teigia vilnietė.

Tuo metu Žirmūnuose gyvenanti Viktorija Zonytė teigia, kad balsavimo biuletenio matyti jai neteko, o ir apie pačius administratorių rinkimus girdėjusi labai nedaug. Viename iš Žirmūnuose esančių daugiabučių namų Viktorija gyvena jau beveik 2 metus, tačiau nusiskundimų esamu administratoriumi neturėjo, todėl rinkimais nesusidomėjo.

„Žinau, kad į administratorių galiu kreiptis, kai prireikia kažką patvarkyti, patobulinti. Bet nuomonės apie jį neturiu. Per šį laiką buvo renovuota laiptinė, kuri prieš tai atrodė baisiai“, – teigia vilnietė, neturėjusi didesnių priekaištų esamam administratoriui, todėl rinkimais ir nesusidomėjusi.

Antrąjį etapą žada baigti iki šių metų pabaigos

Savivaldybės atstovai raštu pateiktame komentare teigia, kad administratorių rinkimai nevėluoja ir yra vykdomi pagal teisės aktuose numatomus terminus balsavimui įvykti, balsams suskaičiuoti ir sprendimams paskelbti.

Komentare rašoma, kad savivaldybė liepos mėnesį daugiau kaip 3000 daugiabučių organizavo pirmąjį balsavimo etapą. Šiuo metu yra baigiami skaičiuoti balsavimo biuleteniai ir tuomet daugiabučiams, kuriuose rinkimai laikomi įvykusiais, kitą savaitę jau bus formuojami administracijos direktoriaus įsakymai ir jais bus skiriami administratoriai 5 metų laikotarpiui.

Anot jų, tokiu būdu Vilnius bus pilnai bei efektyviausiai, atviriausiai ir greičiausiai su daugiabučių namų administratorių parinkimo problema susitvarkiusi savivaldybė Lietuvoje. Tuose namuose, kur, pagal patvirtintas taisykles, per pirmąjį etapą nebuvo išrinktas rinkimų laimėtojas, šiuo metu organizuojamas antrasis etapas, kuris bus užbaigtas iki šių metų pabaigos. Klausiame: kodėl dalyje namų rinkimai neįvyko – ar tai gyventojų pasyvumo problema?

„Taip, dalies daugiabučių Vilniuje gyventojai pasyviai žiūri į jų aplinkos tvarkymo reikalus, kaip ir nacionaliniuose valdžios rinkimuose ne visi piliečiai dalyvauja – tai yra normali demokratijos išraiška. Aktyvesnių gyventojų daugiabučiai suformuoja namų savininkų bendrijas, kurių steigimą remia savivaldybė. Tačiau likusioje dalyje, kurioje bendrijų nėra, savivaldybė, vykdydama teisės aktų reikalavimus, privalo organizuoti namų administratoriaus pasirinkimo procedūrą. Kitaip tariant, savivaldybė įstatymus privalo vykdyti, nepaisant to, ar jų vykdymu yra susidomėję visi namų gyventojai“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.

Savivaldybė praneša, kad Vilniuje yra apie 4000 namų, kuriuose turėjo ir buvo organizuojami rinkimai. Jos atstovų teigimu, dabartinės kadencijos savivaldybės administracija yra pirma, kuri į šią pareigą pažiūrėjo ne vien formaliai ir nepadarė taip, kad eilinį sykį nuspręstų už gyventojus.

Savivaldybė įsitikinusi, kad patirtos išlaidos gyventojams atsipirks

Su A. Iškausko išsakyta mintimi, kad dabartiniai būsto administratorių rinkimai primena lėšų švaistymą, savivaldybės atstovai nesutinka.

„Remiantis jūsų formuluote, būtų galima kelti klausimą VRK, ar reikalingi Seimo, savivaldos ar Prezidento rinkimai – juk jie kainuoja didžiulius pinigus, o rezultatai kartais nepakeičia nieko, t. y., kai laimi tas pats politikas. Taip ir šiuo atveju, savivaldybė įgyvendina teisės aktuose numatytus demokratinius namų administratorių pasirinkimo principus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pirmo turo organizavimas savivaldybei kainavo apie 40 tūkst. eurų, tačiau, preliminariais skaičiais, rinkimai įvyko 400 namų – dalyje jų gyventojai išrinko senąjį administratorių, dalis pasikeitė.

„Todėl, jeigu administratoriai, pagaliau pajutę, kad savivaldybė savo funkcijas vykdo ne vien formaliai ir tikrai skatina konkurenciją minėtoje rinkoje, gyventojams pagerino savo pasiūlymą bent vienu euru per mėnesį, galime skaičiuoti, kad sostinės savivaldybės išleisti pinigai jau atsipirko per gyventojų sutaupymą – skaičiuojant, kad name yra apie 50 butų, o namų yra 400, skaičiai būtų tokie: 12 eurų per metus padauginus iš 50 butų ir padauginus iš 400 namų, jau gauname apie 240 tūkst. eurų, kuriuos sutaupo gyventojai“, – skaičiuoja savivaldybės atstovai.

Savivaldybė nesutinka ir su A. Iškausko išsakytu priekaištu, kad į balsų skaičiavimo komisiją nepriimami nepriklausomi stebėtojai.

„Šį klausimą reikėtų adresuoti Aplinkos ministerijai, kadangi ministro įsakyme nėra numatyta, kad nepriklausomi stebėtojai gali dalyvauti balsų skaičiavimo komisijos darbe. Vilniaus savivaldybė vadovaujasi visais teisės aktais, todėl jei ši tvarka bus pakeista, savaime suprantama, balsų skaičiavimo procesus organizuosime pagal galiojančius teisės aktus. Be to, svarbu pažymėti, kad balsavimas nėra slaptas – jeigu daugiabučių namų butų savininkams kyla abejonės dėl jo vardu pateikto biuletenio, jis visada gali jį patikrinti savivaldybėje“, – rašoma savivaldybės komentare.