Daugiabučiuose gyvenantiems vilniečiams – rimtas galvos skausmas

Vilniaus daugiabučių namų administratorių atranka įstrigo – nors ši turėjo būti įvykusi dar iki šių metų pradžios, tačiau tebesitęsia dar iki šiol neduodama jokių rezultatų. Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad pagrindinė to priežastis – etatų trūkumas. Aiškinamės, kokia ateitis laukia šios atrankos ir kas lėmė tai, kad vis dar nepavyko jos įvykdyti.

Atrankas vadina politikų primestu šaršalu

Pernai gruodžio 31 d. pasibaigė savivaldybės paskirtų administratorių nustatytas 5 metų administravimo terminas. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai priskirtą prievolę, daugiabučiuose namuose pradėjo vykdyti administratorių pasirinkimo procedūras – balsavimus raštu.

Vilniuje daugiabučiams namams dar 2012 m. buvo paskirstyti administratoriai, o praėjusių metų rugsėjį gyventojams suteikta teisė patiems išsirinkti norimą administratorių. Ši atranka, turėjusi pasibaigti iki 2017 m. gruodžio 31 d., Vilniuje vis dar vyksta.

Nors Civilinis kodeksas numatė terminą, Vilniaus savivaldybė jo taip ir nesugebėjo įgyvendinti, o daugiabučių namų gyventojai skundžiasi, kad jokių balsavimo biuletenių savo pašto dėžutėse neranda. Kodėl taip stringa darbai? Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis Vilniaus savivaldybėje vykstančias administratorių atrankas vadina nepagrįstu šaršalu.

„Mano, kaip respublikinės organizacijos vadovo nuomone, visas šis šaršalas yra išgalvotas ir primestas politikų, nepagrįstais jokių teisės aktų reikalavimais. Sukėlęs eilinį nestabilumo jausmą ir nepasitikėjimo aplinka kurstymą“, – teigia J. Antanaitis.

Administratorius gali būti pakeistas bet kuriuo momentų namo butų savininkų sprendimu. Kiekvienais metais dešimtys namų pakeičia administratorių kitu – tai butų savininkų teisė ir jų iniciatyva.

Butų savininkai gali steigti daugiabučių namų savininkų bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir taip atsisakysi administruojančių įmonių paslaugų.

J. Antanaitis įsitikinęs, kad savivaldybės iniciatyva administratorių keitimas galėtų būti inicijuojamas tik tuomet, kai iš to namo yra gauti pagrįsti skundai.

Mano, kad turėtų atsiprašyti būsto savininkų už sugaištą laiką

Lietuvos būsto rūmų prezidento žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė nei už 2016, nei už 2017 m. nėra pateikusi nei Aplinkos ministerijai, nei Lietuvos būsto rūmų Elgesio komisijai (ji nagrinėja Būsto rūmų narių elgesio reikalavimų vykdymą ir vienintelė savivaldybė, kuri neteikia duomenų, yra Vilniaus miestas) skundų mieste analizės.

„Jei bandoma inicijuoti keitimus be teisinio pagrindo ir prielaidų, tai prielaida peršasi viena – kažkas toje karalystėje ne taip ir tai turėtų aiškintis valstybės institucijos, tiriančios korupcijos apraiškas. Bet kuri primesta prievarta sukelia pasipriešinimą, todėl ir būsto savininkai, suprasdami, kad tai yra jų norų ir teisių blokavimas, išreiškia tylų protestą ignoruodami tokį savivaldybės elgesį – būtinai keisti administratorių“, – aiškina J. Antanaitis.

Jis pastebi, kad net balsavimo biuletenių klausimai yra sudaryti nekorektiškai.

„Kodėl reikia keisti, jeigu tai – tik savivaldybės ambicijų įgyvendinimas? Manyčiau, kad Vilniaus savivaldybė turėtų atšaukti savo sprendimą dėl totalinio administratorių perskirstymo, atsiprašyti būsto savininkų už jų sugaišintą laiką. Bus išleista daug pinigų, daug energijos, o rezultatas akivaizdus – būsto savininkai patys gali spręsti, kas prižiūrės ir puoselės jų turtą“, – teigia J. Antanaitis.

Kadangi administratoriaus atrankų balsavimai neįvyksta iš pirmo karto, savivaldybė yra priversta skelbti pakartotinius balsavimus. Tai reiškia, kad papildomai eikvojamos miesto biudžeto lėšos. O pakartotiniai balsavimai ir vėl baigiasi tuo pačiu.

Pagrindinė atrankų nesėkmės priežastis – etatų trūkumas

Tuo metu savivaldybės atstovai aiškina, kad nesklandumų šių atrankų vykdyme kyla dėl etatų trūkumo, nesuspėjama atlikti numatytų darbų.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė teigia, kad buvo numatyta vienu metu paskirti visus administratorius ir tam mesti visas pajėgas – papildomai priimti 30 žmonių, kurie vienu metu išdalintų balsavimo biuletenius.

Vis dėlto, Vilniaus miesto Taryba tokiam sprendimui nepritarė. Galų gale, buvo priimti 5 papildomi darbuotojai, kurie balsavimo procesą vykdys apie 2 metus. O kodėl skundžiamasi, kad vilniečiai savo pašto dėžutėse neranda balsavimo biuletenių?

„Balsavimo biuleteniai daugiabučių namų gyventojams yra išmėtomi į pašto dėžutes. Namuose, kuriuose patalpų savininkai negavo balsavimo biuletenių, nebuvo organizuotas balsavimas raštu. Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyrius yra nusistatęs tvarką, kokiuose rajonuose vykdomas balsavimas raštu. Gavus patalpų savininkų prašymus paskirti administratorių iš naujo, organizuojamas balsavimas raštu ne eilės tvarka“, – aiškina E. Šlajūtė.

O kuo baigsis ši situacija – kas laukia tų, kurie norėtų pasikeisti nemėgstamą administratorių? Anot E. Šlajūtės, administratoriai bus paskirti visuose namuose, kuriuose baigiasi administravimo terminas ir savininkai turės galimybę rinktis norimą administratorių.

Tiesa, šių atrankų metu daugiabučių namų gyventojams nepasirinkus administratoriaus, savivaldybė jį parinks pati. Tai bus daroma atsižvelgiant į administratorių teikiamų paslaugų įkainius, patirtį ir pasirengimą,