Svarbu žinoti, kad nukritus avarinės būklės balkonui ir atsitikus nelaimei atsakomybė dažniausiai krenta pačiam buto savininkui. Vis dėlto, kai kurie jų nenori net pagalvoti apie remontą, o įvykus nelaimei jau būna per vėlu.
Už nukritusį balkoną atsakomybė tenka buto savininkams
Kas atsako už nukritusį avarinės būklės balkoną – buto savininkas ar daugiabutį namą prižiūrintis ir jo saugumu turintis pasirūpinti administratorius? Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis nusijuokia, kad atsakomybės prisiimti nenori niekas, tačiau greitai surimtėja.
„Už viską atsako buto savininkai. Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų. Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės buto apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams“, – aiškina J. Antanaitis.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas negali pamiršti atvejo, kai nukritus avarinės būklės balkonui užsimušė jame buvusi moteris.
„Prokuratūra pradėjo tyrimą. Administruojanti įmonė buvo kaip tik neseniai atlikusi apžiūrą, sudariusi planą ir žmonėms pasakiusi, kad mirtinai reikia remontuoti balkonus. Viename bute gyvenusi moteris tuomet priešinosi ir sakė, kad jai remonto nereikia. Atsitiko taip, kad ji pati ir žuvo. Tikriausiai tai likimo pirštas – visa laimė, kad po balkonu nebuvo žmonių“, – prisimena jis.
Dabartiniai įstatymai leidžia piktnaudžiauti situacija
Vis dėlto, J. Antanaitis įsitikinęs, kad panašiose situacijose kalčiausi yra ne butų savininkai, prieštaraujantys remontui, o galiojančių įstatymų spragos.
„Manyčiau, kad pati didžiausia kaltė dėl griūvančių balkonų tenka Aplinkos ministerijai. Ji panaikino anksčiau galiojusią „būtinųjų darbų“ sąvoką. Pavyzdžiui, anksčiau, komisijai nustačius trūkumą, būdavo vykdomas privalomas sprendimas. Dėl to turime griūvančius balkonus“, – įsitikinęs J. Antanaitis.
Šiai dienai tam, kad balkonai būtų remontuojami, pirmiausiai yra nustatomas trūkumas, sudaromas remonto ir finansinis planas, butų savininkai sumoka už būsimą remontą, samdoma įmonė remontui atlikti.
„Tačiau buto savininkai, nenorėdami skirti pinigų savo turto išlaikymui, protestuoja, skundžiasi, neleidžia remontuoti. Nei vienas daugiabučio namo administratorius nerizikuoja be savininkų leidimo atlikti jokių remonto darbų, nes jei 51 proc. buto savininkų reikalauja savivaldybės nušalinti įmonę, savivaldybės privalo tai padaryti. Dabartiniai teisės aktai leidžia buto savininkams piktnaudžiauti ir neleisti remontuoti objekto, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei“, – aiškina Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
„Man gėda eiti per miestą ir matyti balkonus, aptrauktus kažkokiu tinklu. Net prieš Aplinkos ministeriją 10 metų stovi pastatas su tinklu aptrauktais balkonais. Tame tinkle jau gal yra pusė tonos prikritusio cemento. Tai ką kalbėti apie kitus namus?“ – stebisi J. Antanaitis.
Į balkono remontą moja ranka tol, kol įvyksta nelaimė
Nesirūpindami senu daugiabučio namo balkonu pavojų keliate ne tik sau. Pasirūpinti prastos būklės balkonu, visų pirma, reikia dėl saugumo. „Naujamiesčio būsto“ direktorius Raimondas Lisauskas teigia, kad avarinių požymių turintys balkonai yra nesaugūs naudoti, nes dėl susidėvėjusių konstrukcijų jie gali paprasčiausiai nukristi.
„Mano būstas“ pateikia ir pavyzdžių, kaip atrodo tvarkingi ir netvarkingi daugiabučių namų balkonai. Antai žemiau pavaizduoti balkonai, esantys Vivulskio gatvėje yra saugūs, o Naugarduko g. fotografuoti balkonai turi avarinių požymių.
„Beje, tokių atvejų Lietuvoje jau yra buvę, kuomet gyventojai raštiškai atsisakė tvarkyti balkonus, o vėliau įvyko nelaimė. Kita problema – nuo senų balkonų krentantys betono luitai. Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų“, – pastebi R. Lisauskas.
Anot jo, tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Vilniuje suskaičiuoja tūkstančius nesaugių balkonų
Vis dėlto, R. Lisauskas pabrėžia – tai tik prevencija, o ne problemos sprendimas.
„Skaičiuojame, kad vien Vilniuje yra apie 2000 balkonų, kurių būklė turi avarinių požymių. Visais šiais atvejais įspėjame gyventojus, kad nesinaudotų balkonais, aptraukiam tinklais, aptveriam, kur įmanoma, teritoriją apie pavojų keliančius balkonus. Ir, žinoma, raginame pritarti remonto darbams“, – teigia R. Lisauskas.
Tiems, kuriems atsinaujinti balkoną yra pernelyg brangu, yra galimybė už tvarkymo darbus išsimokėti per keletą metų ir tokiu būdu sumažinti finansinę naštą.
„Džiugina tai, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems ne tas pats, kaip atrodo jiems priklausantys balkonai. Žmonės aktyviai įsitraukia į tvarkybos procesą ir siekia, kad balkonai būtų atnaujinti bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei praeiviams. Su gyventojų sutikimu per pastaruosius 5 metus Vilniuje sutvarkėme apie 400 balkonų“, – skaičiuoja „Naujamiesčio būsto“ direktorius.
Gyventojams priešinantis, kreipiamasi į savivaldybę
Anksčiau Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas DELFI teigė, kad esant pastato sugriuvimo tikimybei, taip pat, jei dėl pastato būklės kyla grėsmė aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, namo administratoriaus pareiga yra atlikti reikalingus darbus, o jei jis to nedaro, būna baudžiamas.
„Šiuo atveju administratorius techninės priežiūros analizės pagrindu rengia priemonių planą ir siūlo gyventojams kaupti lėšas remonto darbams atlikti. Bet kokiu atveju, jei yra grėsmė ir gyventojai nepatvirtina lėšų kaupimui reikalingų tarifų ir dydžių, administratorius turi pilną teisę ir pareigą kreiptis į savivaldybę, kuri atlieka statinių naudojimo priežiūrą, kuri įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir praktikoje tai tikrai veikia. Taip yra ne tik dėl balkonų, bet ir dėl kitų konstrukcijų suirimo, sunykimo ir panašiai.
Savivaldybė turi įgaliojimus įpareigoti statinių naudotojus atlikti remonto darbus, nustatyti tam tikrą protingą terminą. Jei tikrai yra avarinė būklė, tuos darbus atlikti neatidėliojamai. Sistema iš tikro veikia ir ji yra reglamentuota“, – teigė R. Šveikauskas.
Įstatymuose numatoma, kad kiekvienas buto savininkas yra daugiabučio namo bendraturtis. Kadangi balkonai traktuojami kaip bendras namo turtas, balkono remonto išlaidos yra paskirstomos savininkams pagal tai, koks nuosavybės plotas jiems priklauso.