Neatliekant priežiūros, įrenginiai susidėvi ir neveikia
Anot „Mano būsto“ eksploatacijos departamento direktoriaus Daliaus Šimaičio, techninė daugiabučio namo priežiūra iš esmės apima pastato inžinerinių sistemų tikrinimą ir pastebėtų gedimų sprendimų planavimą ir vykdymą. Ši priežiūra apima vidaus nuotekų tinklus, vandentiekio, šalto ir karšto vandens vamzdynus.
„Neatliekant reguliarios techninės priežiūros, įrenginiai susidėvi. Tai būtinas darbas, kad įrenginys tinkamai veiktų ir galėtų maksimaliai užtikrinti pastato vidaus inžinerinių tinklų ilgaamžiškumą“, – sako D. Šimaitis.
Visų pirma, svarbu nuolat tikrinti, ar statinio konstrukcijos yra sandarios, ar name nesikaupia drėgmė.
„Bėgant laikui, dėl sienų, pamatų, stogo susidėvėjimo atsiranda įvairūs įtrūkimai. Juk pastatas išgyvena žiemą ir vasarą, o nuo temperatūrų skirtumo ir drėgmės poveikio gali atsirasti pastato konstrukcijų pažeidimų. Daugiabučių namų apžiūrą apima konstrukcijų pakitimų stebėjimas, problemų nustatymas, trumpalaikių ir ilgalaikių planų numatymas“, – aiškina jis.
Į techninę priežiūrą įeina ir vidaus inžinerinių tinklų sklandaus veiklumo užtikrinimas. Periodiškai tikrinami lietaus surinkimo sistemos vamzdynai, kad niekas jų neužkimštų ir jie tinkamai veiktų liūties metu, sklandžiai šalintų vandenį nuo pastatų. Reguliariai turi būti tikrinami ir valomi vandentiekio tinklai.
Tuo pačiu vykdoma ir šildymo, karšto vandens sistemos priežiūra – turi būti pastovus sistemų plovimas, prevencija nuo legioneliozės. Taip pat reguliariai turi būti apžiūrimos vėdinimo, priešgaisrinės, elektros sistemos.
Tarifus nustato miestų savivaldybės
Statinio techninės priežiūros organizavimo ypatumus apibrėžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Jame teigiama, kad šios priežiūros tikslas – maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai laikantis įstatyme nurodytų reikalavimų.
Norint sumažinti vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi sienų, stogų, cokolių, pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai – izoliacija, drenažiniai sluoksniai.
Taip pat turi būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų. Svarbu užtikrinti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių.
Apžiūros metu stebima, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių – plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo.
Techninės priežiūros arba eksploatacijos tarifas skirtinguose Lietuvos miestuose skiriasi ir svyruoja nuo kelių iki keliolikos centų už vieną kvadratinį metrą. Jų dydžius išskirtinai nustato kiekvieno miesto savivaldybė. Tačiau kuo šis tarifas mažesnis, tuo mažiau smulkių remonto darbų galima atlikti. Ir atvirkščiai – jei tarifas yra didesnis, tai ir būtiniausių darbų galima atlikti daugiau.
Kitaip sakant, jei techninės priežiūros tarifas yra minimalus, namo prižiūrėtojas atlieka minimalius reikalingus smulkius remontus, kuriems pakanka įmokų lėšų. Už visa kita gyventojams tenka mokėti papildomai. O jeigu tarifas yra didesnis, tuomet už šias lėšas galima atlikti žymiai daugiau darbų be papildomo gyventojų apmokestinimo.
Minėtame įsakyme pabrėžiama, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Išimtiniais atvejais jie turi būti atliekami dažniau nei kas mėnesį. Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai pastebimi statinio būklės defektai, vykdomi pastato remonto arba pastato kaimynystėje esančių pastatų statybos ar rekonstravimo darbai.