Taip sako buvusi teisininkė ir knygos apie namų tvarką autorė Giedrė Bagdonienė ir čia pat siūlo patarimus, kaip išlaikyti visuomet tvarkingus namus neskiriant tam daug laiko.
Sutikti svečius švariuose ir tvarkinguose namuose – dabar jau kitaip nebegalima, šypsosi G. Bagdonienė, neseniai išleidusi knygą apie namų tvarkymą ir taip prisiėmusi tvarkos ekspertės, o pagal knygos pavadinimą – net maniakės įvaizdį. Pačios G. Bagdonienės namai kuriami nuomojamame būste, pradėjus nuo tuščios erdvės ir nuo pat pirmų žingsnių laikantis principo: kuo mažiau daiktų – tuo patogiau gyventi.
„Supratau, kad nesuvaldau namų situacijos – nuolat negaliu rasti raktų, telefono, kitų man reikalingų daiktų. Pastebėjau, kad mes labai sunkiai išsiruošiame pasivaikščioti, nes nerandame dviejų vienodų pirštinių, viskas neturi savo vietos. Ginčai tarp manęs ir vyro kildavo tik dėl namų ir buitinių reikalų. Kai visko prisikaupė tiek daug, kad eidama sau po kojomis rasdavau besimėtančius daiktus, o visi kampai buvo nukrauti dėžėmis, man tiesiog pasidarė bloga. Supratau, kad taip daugiau gyventi nebegaliu ir pradėjau ieškoti atsakymų“, – tikina moteris, dabar jau galinti pasidalinti savo atradimais su kitais.
Vienas iš G. Bagdonienės tvarkos palaikymo principų – apgalvoti, kam skirta kiekviena erdvė ir to nenuolaidžiaujant sau laikytis. Taisyklė paprasta: kuo daugiau turime, tuo sudėtingiau rasti tai, ko mums reikia. Tvarkytis namus G. Bagdonienė tikina įpratinusi net ir vaikus – penkerių dukrą ir trejų sūnų.
„Man visuomet atrodo, kad žaislų mūsų namuose yra per daug. Mes jų kiekį nuolat mažiname. Kartą per mėnesį peržiūrime daiktus, dažniausiai – su vaikais. Iškraustome visas dėžes, ir aš jiems sakau: jei norite naujų žaislų į namus, pagalvokite, ką galite padovanoti savo pusbroliams ir pusseserėms iš šių žaislų ir ko jums tikrai nebereikia. Taip pat turime tokią taisyklę: apie aštuntą valandą vakaro sudedame visus žaislus į jiems skirtas dėžes. Su vaikais sutarėme, kad naktį žaislai turi gulėti ne virtuvėje ar svetainėje, o savo vietose“, – patirtimi dalijasi buvusi teisininkė.
Moteris įsitikinusi, kad namų tvarkymas nebūtinai reiškia pusės dienos paaukojimą buičiai. Anaiptol – pataria nepersistengti ir buities darbams skirti itin apibrėžtą laiko limitą.
„Pavyzdžiui, man reikia po vakarienės sudėti visus indus į indaplovę, sutvarkyti stalą, visą valgomojo erdvę. Atrodo, kad pusvalandį tikrai darbuosiuosi. Kad nepervertinčiau buičiai skiriamo laiko ir nebūčiau laiko iliuzijoje, turiu nusistatyti: kiek laiko aš tam galėčiau ir norėčiau skirti – 10, 8 ar 15 minučių. Bet kokį darbą, kurį sunku padaryti, reikia įsirėminti į laiko limitą ir pamatysite, kad buitis nesuryja tiek daug laiko, daugybę darbų galima padaryti per penkiolika minučių.
Net ir namus galima susitvarkyti – gerai, ne preciziškai, – bet apsitvarkyti prieš ateinant svečiams tikrai galima neskiriant tam net dvidešimties minučių. Bet reikės dirbti efektyviai. Su šeima galima susitarti: tvarkysimės lygiai penkiolika minučių, o kai laikas sutiksės – eisime poilsiauti. Bet tas penkiolika minučių tvarkysimės nuoširdžiai“, – tvirtina G. Bagdonienė.
Pažvelgti į savus namus svečio akimis ir neatidėliojant imtis skaudžiausių vietų. Toks pirmasis G. Bagdonienės patarimas jau dabar norintiems gyventi kitaip. Kitas – per dvidešimtį metų susikurta nedžiuginanti situacija ir įpročiai neišnyksta per dieną, tad pagarbos vertas kiekvienas, net ir mažas žingsnis jaukesnių namų link. Ir galiausiai – visuomet turime pasirinkimą – namus keikti, ar laiminti.