Per plauką išvengė susitikimo su užpuolikais
Vilniuje, Antakalnyje gyvenanti Živilė (redakcijai moters pavardė žinoma) dalinasi nejaukia istorija, privertusia daugiabučio namo laiptinėje pasijusti nesaugiai.
„Kartą eidama pas mamą į laiptinę vos nepapuoliau „ant užpuolikų“. Suveikė kažkokia vidinė nuojauta – kai grįžau namo ir priėjau prie durų, pagalvojau, kad noriu atgal į klubą. Apsisukau ir grįžau į automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti mašinos. Buvo naktis. Kai vėliau grįžau namo, laiptinėje buvo tamsu, išsuktos lemputės, o ant laiptų mėtėsi dvi kėdės, kad tamsoje už jų užsikabintum ir užpuolikai išgirstų“, – prisimena Živilė.
Šis įvykis privertė susimąstyti apie saugumą daugiabučiuose – visgi, pasirodo, kad juose apsilankyti nelauktiems svečiams ne taip ir sudėtinga. Vėliau moteris sužinojo, kad tą naktį buvo apvogti du greta esantys butai. Nejauku pagalvoti ir apie tai, kuo būtų pasibaigusi istorija, jei Živilei su užpuolikais būtų tekę susidurti akis į akį. Šįkart ją išgelbėjo atsitiktinumas – bet kas gali laukti ateityje?
Šiandien jos gyvenamojoje vietoje veikia gyva apsauga visą parą ir vaizdo stebėjimo kameros.
„Kai rinkausi naują butą, vienas iš kriterijų buvo gyva apsauga. Žinau, kad pastaruoju metu policija yra kelis kartus perrašinėjus informaciją iš mūsų vaizdo stebėjimo kamerų. Man svarbiausia, kad laiptinėje niekada nesutiksi pašalinių žmonių. Bet čia apsauga labiau tuo rūpinasi, nei kameros“, – pastebi ji.
Vaizdo stebėjimo kameromis stebi įtartiną elgesį
Žinoma, kaimynams galima susitarti stebėti vieniems kitus, tačiau tai negarantuoja, kad joks įtartinas elgesys nepraslys pro akis. Todėl dalis gyventojų dėl savo ir aplinkinių saugumo įsirengia vaizdo stebėjimo kameras. Ar tai – pasiteisina?
Apsaugos paslaugas teikiančios įmonės „Mano sauga“ direktorius Gediminas Jankauskas prisimena atvejus, kuomet vaizdo stebėjimo kameras įsirengę asmenys filmuotose medžiagose pastebėdavo to, ko nesitikėdavo išvysti. Vienas iš jų – kuomet daugiabučio namo kieme užfiksuoti įtartini asmenys padėjo apsisaugoti nuo vagystės.
„Vaizdo stebėjimo operatoriams įtarimą sukėlė tamsiu paros metu po požeminę aikštelę vaikštantys asmenys, užsidėję pirštines bei prisidengę veidus gaubtais ir kepurėmis. Akivaizdžiai asmenys kamerų matomumo zonoje jokios nusikalstamos veiklos nedarė. Tačiau šiuo atveju į daugiabutį namą buvo iškviestas apsaugos ekipažas ir policija, nes asmenys elgėsi įtartinai ir buvo panašūs į nusikaltėlius“, – pasakoja G. Jankauskas.
„Kitas atvejis įvyko viename Vilniaus miegamajame rajone. Čia vidury dienos šalia savo laiptinės buvo apiplėšta moteris. Plėšikas griebė moters rankinę ir pasileido bėgti. Kadangi visa tai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o prie pulto sėdintys operatoriai nedelsiant pranešė apie įvykį policijai, užpuolikas buvo sulaikytas jau po 15 minučių. Moteris dar ilgą laiką negalėjo patikėti, jog nusikaltėlis buvo taip greitai sučiuptas“, – aiškina jis.
Picų išvežiotojo melą demaskavo kameros
Vilniaus apskrities policijos Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis pabrėžia, kad vaizdo stebėjimo kameros – didelė paspirtis policijos pareigūnams, tiriantiems nusikaltimus, ieškantiems duomenų, įrodymų ir įtariamųjų. Anot jo, užfiksuoti vaizdai dažnai padeda išaiškinti konkrečias nusikalstamas veikas ar jų nebuvimą.
Anot jo, tirdami sunkius nusikaltimus, kriminalinės policijos pareigūnai, renkantys duomenis apie nusikalstamą veiką, gali išnaršyti ištisus namų kvartalus aplink įvykio vietą, ieškodami vaizdo kamerų ir jomis užfiksuotų vaizdų. Tokiu būdu išaiškinami plėšimai, vagystės, kiti nusikaltimai. Daugiabučių namų kiemams stebėti įrengtos vaizdo kameros padeda policijai išaiškinti nusikaltimus, ypač automobilių dalių ir pačių automobilių vagystes.
„Be to, atvirai įrengtos vaizdo stebėjimo kameros atlieka ir prevencinį vaidmenį. Asmuo, linkęs nusikalsti, tikrai įvertina tą situaciją, riziką ir galimybę būti užfiksuotam, todėl didelė tikimybė, kad ten nusikaltimo nedarys. Taip pat kameros, įrengtos matomose vietose, padeda palaikyti viešąją tvarką – jos kuria vadinamąjį „stebėjimo efektą“, kontroliuojantį ir tramdantį neblaivius, linkusius į muštynes, chuliganiškai ir vandališkai nusiteikusius asmenis“, – aiškina S. Šemis.
Negavus visų gyventojų sutikimo, pažeidžiamas jų privatumas
Tiesa, vaizdo stebėjimo kameromis gerokai dažniau yra užfiksuojami eismo įvykiai, kai apgadinami gyventojų automobiliai ir kaltininkai pasišalina iš įvykio vietos.
Vaizdo stebėjimo kameras tiesiogiai, pagal sutartyje nustatytą laiką, stebi visą parą budintys operatoriai, kurie, pastebėję teisės pažeidimus, atitinkamai į juos reaguoja. Pastebėję nusikaltimą ar nelaimę, jie į įvykio vietą siunčia apsaugos ekipažą, praneša policijai ar kitoms specialiosioms tarnyboms. Vaizdo kameros įrašinėja vaizdą nepertraukiamai. Archyvo ilgis gali siekti nuo kelių valandų iki 30 parų ar daugiau.
Vis dėlto, tokiai saugumo priemonei aktyvinti svarbu gauti visų namo gyventojų sutikimą. Dar šių metų pradžioje buvo pranešta apie Lietuvos Aukščiausiąjį teismą pasiekusį ginčą, kuomet daugiabučio namo kieme vienas gyventojas, susirūpinęs savo ir kaimynų saugumu, įrengė vaizdo stebėjimo kamerą neatsiklausęs visų gyventojų sutikimo.
Aukščiausiasis teismas tąkart nusprendė, kad buvo pažeista gyventojų teisė į privatumą, tad tokia saugumo priemonė gali veikti tik esant visų gyventojų sutikimui.