Sodybos nė nesimatė
Kaip pasakoja alytiškis Audrius, jis visuomet norėjo gyventi arčiau gamtos, o vaikus išleidus į mokslus ši svajonė tik dar labiau sustiprėjo. Nors su šeima gyveno nemažame bute pačiame Alytuje, Audrius sako neišvengdavęs akistatų su karštomis lietuviškomis vasaromis – butas prikaisdavo, todėl šeima vis galvodavo, kur ištrūkti.
Pašnekovas papildo, jog šeima sodybos ėmė ieškoti ir dėl naujo žmonos hobio – jai tapus bitininke, kilo poreikis rasti vietą, kur būtų galima laikyti bites.
„Norėjome ramios sodybos gamtoje, kur būtų galima laikyti bites, džiaugtis lietuviška vasara ir švaria aplinka“, – pasakoja Audrius.
Panašu, kad tokiam vyro norui buvo lemta išsipildyti. Prieš 11 metų į Audriaus akiratį pateko Dzūkijoje, Alytaus rajone, esanti sodyba, kurią jis su šeima ir įsigijo. Anot pašnekovo, dokumentuose nurodyta, jog sodyba pastatyta dar 1931-aisiais. Alytiškis priduria iš kaimynų girdėjęs, jog pirmieji šios sodybos šeimininkai buvo pasiturintys ūkininkai, vėliau čia gyveno kita šeima.
„Sodyba buvo mažai prižiūrėta, o iki mums ją įsigyjant 20 metų joje niekas negyveno. Viskas buvo taip užžėlę, kad per keliasdešimt metrų to namo net nesimatė. <..> Radom ir žvėrių guolių“, – pirmuosius įspūdžius prisimena pašnekovas.
Nors ir radęs apleistą sodybą, Audrius su šeima nutarė ją įsigyti ir prikelti antram gyvenimui.
Keisti reikėjo beveik viską
Alytiškis skaičiuoja, jog prieš 11 metų už minėtą sodybą jis sumokėjo 25 tūkst. litų. Sodybos namo plotas siekia 80 kv.m., o sklypas – apie 70 arų. Anot pašnekovo, tokia kaina – tik smulkmena palyginus su tuo, kiek išlaidų pareikalavo tiek namo, tiek pačios aplinkos atnaujinimas.
O atnaujinti reikėjo nemažai. Kaip pasakoja Audrius, per tiek metų sodybos pamatai buvo pažeisti, langai nekeisti nuo pat sodybos pastatymo, sveikas buvo likęs tik stogas. Pasak pašnekovo, atnaujinti reikėjo kone viską – liko tik keli seni sienojai.
„Meistras pasakė, kuris rąstas dar gyvas, o kuris jau keistinas. Pakeitėm kelias eiles rąstų apačioje ir viršuje, nes norėjosi šiek tiek aukštesnių patalpų, taip pat norėjom, kad stogo konstrukcija remtųsi į patikimus rąstus“, – apie sodybos atnaujinimą pasakoja pašnekovas.
Ir nors atnaujinti reikėjo daug ką, Audrius sako turėjęs tikslą, jog ir sodybos eksterjeras, ir interjeras primintų senovinę pirkią. Pavyzdžiui, sako Audrius, atnaujinant langus buvo stengiamasi išlaikyti jų buvusias proporcijas.
„Namo atnaujinimas užtruko apie metus laiko. Reikėjo stogą nuėmus atkurti skiedrų stovį. Atkūrėme skiedras, sienas patvarkėm, langus susidėjom. Aišku, buvo to darbo, bet visi darbai užtruko gerus metus“, – prisimena alytiškis Audrius.
Sodybos atnaujinimo metu buvo išardyta pertvara, šeima čia įsirengė vieną patalpą. Vietoje kamaros įsirengė vonios kambarį, kitame sodybos gale – miegamąjį.
Jei namą pavyko atnaujinti per metus, tai pati sodybos aplinka pareikalavo kur kas daugiau laiko. Kaip skaičiuoja pašnekovas, „poros metų tai tikrai“.
„Sklypas nemažas, o iki tol 20 metų niekas negyveno. Aplinka vešėjo, tikrai buvo daug darbo, kol viską išvalėm. Pirmiausia reikėjo su grandininiais pjūklais ir kirvukais prasieiti, reikėjo senas obelis išpjauti, užsėti naują žolę“, – aplinkos atnaujinimo darbus vardija alytiškis ir priduria, kad kone visą aplinką šeima susitvarkė savomis rankomis.
Dėmesio centre – koklinė krosnis
Socialinėje platformoje „Facebook“ pasidalinęs savo atnaujintos sodybos nuotraukomis, alytiškis Audrius netruko sulaukti susidomėjimo. Nemaža dalis internautų negalėjo atsigrožėti Audriaus sodyboje esančia kokline krosnimi ir net teiravosi, kas ją pastatė.
Kaip pasakoja Audrius, senojoje sodyboje jau buvo koklinė krosnis, tik po šitiek metų ji jau atrodė pavargusi. Net ir meistrai, įvertinę jos būklę, nerekomendavo remontuoti. Vis dėlto, sako Audrius, šeima sodyboje norėjo būtent tokios krosnies, todėl Audrius užsakė glazūruotus koklius, o meistras pagal projektą pastatė krosnį.
„Krosnies šiluma ypatinga, ji tiesiog spinduliuoja. Tai namuose sukuria papildomą jaukumą“, – sako alytiškis Audrius.
Tiesa, jis priduria, jog sodyboje yra įrengtas ir oras-oras siurblys, tačiau jis, anot pašnekovo, reikalingas tik pliusinei temperatūrai palaikyti. Kaip sako Audrius, šį siurblį jis įjungia tuomet, kai šeima išvykusi ar prieš atvykstant į sodybą.
Gyvenant sodyboje, sako pašnekovas, užtenka ir koklinės krosnies.
Baigdamas pasakoti savo sodybos atnaujinimo istoriją, alytiškis Audrius priduria, jog šiuo metu jis su šeima statosi nuosavą namą ir, pasibaigus statyboms, persikels į jį. Vis dėlto, pašnekovas pabrėžia, jog šioje sodyboje yra pirtelė, krosnis, todėl čia tikrai atvažiuos pailsėti savaitgaliais, net ir žiemą.
