Kriterijai renkantis grindis sertifikuojamiems projektams
Architektas Gintaras Čaikauskas, biuras „Architektūros linija“: Projektuodami pačios įvairiausios paskirties pastatus, grindų dangas taikome remdamiesi architektūros sprendinių sumanymo koncepcijomis ir objektų tipologine paskirtimi. Tai yra pagrindiniai prioritetai. Šiuolaikinių medžiagų gamybos technologijos nuolatos suteikia vis naujų pasirinkimo galimybių, taigi kūrybos priemonių paletė tikrai yra labai plati. Jeigu anksčiau pagrindinis projektuotojų galvos skausmas buvo skurdi pasiūla, tai dabar priešingai – reikia nuolatos mąstyti, kaip nepaskendus pasirinkimo jūroje…
Ilgaamžiškumo klausimas buvo ir išliks visada. Tai svarbus kriterijus, kuris aktualus kūrėjams, statytojams ir eksploatuotojams. Visuomet atkreipiu kolegų dėmesį ir į tai, kad galutiniai grindų dangos (ir grindjuosčių sprendimo) vertintojai bus… valytojai. Nors tai kartais sukelia šypsenas, bet realybė yra tokia. Medžiagų pasirinkimo tikslingumas paaiškėja po kelerių naudojimo ir priežiūros metų, atidžiau pasižvalgius po objektą.
Pastaruoju metu ekologiškumo, tvarumo idėjos tapo itin aktualios. Išgryninus būsimos architektūros koncepcijas, visų numatomų naudoti statybos produktų, tarp jų ir grindų dangų, gamybos ir pritaikymo poveikis aplinkai vis dažniau tampa vienu svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Tai susiję su daugeliu aplinkybių: šalyje vykdoma politika, finansinėmis galimybėmis, žmonių samprata, galų gale – su tradicijomis.
Architektas Viačeslavas Malenko, biuras „A2SM“: Komerciniuose objektuose, kurių interjerus daugiausia projektuojame, galioja tam tikros sąlygos, todėl yra daug objektyvių kriterijų renkantis grindis. Pirmiausia reikia atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, tvarumo – BREEAM, LEED iššūkius, biudžeto galimybes ir tik tada, jau turėdami šias dedamąsias dalis, galime kalbėti apie estetiką. Laimei, pasirinkimo šiais laikais yra, todėl gana nesunku atitikti minėtas sąlygas. Beje, daugumoje Europos valstybių gaisriniai reikalavimai yra gerokai paprastesni nei mūsų šalyje. Tačiau gamintojai prisitaiko prie mūsų rinkos ir gali pateikti poreikius atitinkančias tokios pačios kolekcijos grindis.
Projektuodami tvariems pastatams atsižvelgiame į tvaraus produkto EPD deklaracijas, nes svarbios yra ir užsakovų vertybės. Solidūs ir reiklūs klientai nenorėtų rinktis pigaus trečiųjų šalių produkto, kurį gaminant naudojamas vaikų darbas. Ne tik produkto išvaizda, bet ir tai, kaip jis pagamintas, visa jo gamybos „virtuvė“ (kokios gamybos sąlygos, kiek žmonės uždirba) taip pat yra labai svarbi. Šiais laikais yra nemažai gamintojų, kurie nemokamai priima atgal savo pagamintas dangas perdirbti, ar tai būtų PVC, ar kiliminė danga. Jos perdirbamos ir iš jų gaminamos naujos dangos.
Šiltos ir jaukios grindys – mūsų platumos prioritetas
G. Čaikauskas: Vis daugiau grindų apdailos medžiagų gali būti klojamos ant šildomųjų grindų. Paslėptų šildymo prietaisų sprendiniai padeda išgryninti interjerų koncepcijas, suteikia aukštesnio komforto galimybių. Tai pasakytina net ir apie įvairius medienos paviršius, kurie iš esmės yra jautrūs temperatūrų ir drėgmės pokyčiams.
Šalia įvairių meninių idėjų ir subjektyvių pasirinkimo priežasčių egzistuoja ir gana pragmatiški pasirinkimų kriterijai. Pavyzdžiui, šiltuose kraštuose žmonės stengiasi savo aplinką formuoti iš vėsą teikiančių paviršių. Akmuo, keramika ir panašios medžiagos yra ne tik lengvai pasiekiama vietinė žaliava, bet ir teikia malonų vėsos, o kartu ir psichologinio bei fizinio komforto poveikį. Mūsų aplinkoje prioritetas daugiausia skiriamas patalpų apsaugai nuo šalčio, taigi ir paviršių sprendimai dažniausiai yra orientuoti šia kryptimi. Žinoma, ten kur įrengiami dideli stiklo fasadų plotai, grindų medžiagos parinkimas jau nedaro esminio poveikio. Tuomet jau taikomos saulės kontrolės priemonės.
Jeigu kalbėtume apie mano asmeninį dangų vertinimą, tai aš visuomet žaviuosi įvairiais medienos paviršiais. Šalia ekologiškumo aspektų vertinu jaukumą, nepasikartojančią faktūrą, visas kitas prigimtines savybes. Tai tikrai nėra pats praktiškiausias pasirinkimas – reikalinga kruopštesnė priežiūra, ilgainiui gali atsirasti plyšelių, gal net nedidelis girgždesys. Manau, kad tai yra natūralios medžiagos privalumai, specifika, savotiška romantika. Viskas priklauso nuo eksploatacijos intensyvumo.
Lengvai atnaujinamos modulinės grindys
V. Malenko: Pastaruoju metu, kalbant apie visuomeninius pastatus, svarbus yra ir grindų pritaikomumas bei galimybė jas nesunkiai atnaujinti, todėl visos šiuolaikinės grindys mūsų projektuojamuose biuruose yra modulinės. Jas galima nuimti segmentais ir prireikus pakeisti. Moduliai yra visur – grindyse, lubose, pertvarose, svarbus kuo paprastesnis ir greitesnis surinkimas bei galimybė nesunkiai pakeisti. Jie dažniausiai klijuojami elastiniais klijais, kad būtų galima nesunkiai atplėšti dalį pažeistos dangos nuo juodgrindžių, sutvarkyti ir uždėti atgal.
Kiliminės dangos vis dažniau klojamos kvadratiniais moduliais, nes tas pats gamintojas norimą dangą gali pagaminti ir ruloninę, ir modulinę. Jeigu dirbama su didesniu objektu, nuo 500 kv. m., gamintojas pageidaujamą dangą gali supjaustyti norimos formos segmentais: trikampiais ar pailgais. Taip pat labai stengiamės išnaudoti individualumo ir unikalumo privilegiją. Mes galime net užsisakyti išskirtinę kolekciją. Naudojant tokį pat raštą ar spalvą, galima pasiekti originalų vaizdą pasirinkus vien kitokį klojimo būdą.
Kodėl populiarėja PVC dangos?
G. Čaikauskas: Susiklostė gana paradoksali situacija, kai pramonės technologijos suteikė galimybių sukurti ir pagaminti dirbtines medžiagas, vizualiai artimas, tačiau kartais savo eksploatacinėmis savybėmis pranokstančias natūralias (akmenį, medį, metalą ir kitas). Dažnai iš pirmo žvilgsnio, nebūnant šios srities geru specialistu, sunku jas tarpusavyje net atskirti. Natūralių medžiagų paviršiai, o dažnai net ir faktūros skenuojant perkeliamos ant dirbtinių paviršių, jų išvaizdą maksimaliai priartinant prie gamtoje randamų žaliavų. Tokiu atveju išlieka esminis klausimas, kada mes elgiamės tvariau ir labiau tausojame aplinką – ar naudodami gamtos teikiamas žaliavas, ar gamindami jų imitacijas. Juk gamybos pramonės tarša, atliekos, jų utilizavimas yra ne mažiau aktuali šių laikų tema. Savo pritaikymo nišas turi ir ruloninės dangos, jos tinkamos sveikatos apsaugos ir gydymo paskirties patalpose, visur, kur tik neišvengiami ir privalomi praktiški, lengvai valomi paviršiai. Juos galima greitai įrengti, o susidėvėjus – nesunkiai pakeisti. Lengva prižiūrėti ir valyti.
V. Malenko: A klasės pastatuose turi būti naudojamos ilgaamžės natūralios medžiagos. Tokių pastatų bendrosiose erdvėse dažniausiai naudojamos arba plytelės, arba akmuo – dėl gaisrinių reikalavimų. Todėl dominuoja kietos dangos. Jeigu parketlentės A klasės, tai medžio yra tik paviršinis lukštas ir pasirinkimas tokių dangų yra gan ribotas. Darbo patalpose pakanka B klasės, todėl dažniausiai renkamės kilimines ir PVC grindų dangas.
PVC danga yra pasiekusi tokį lygį, kad ją sunku atskirti nuo medžio ar kitų medžiagų, nes kolekcijoje jau nesikartoja faktūros ar tekstūros. Aišku, mes visuomet labiau vertiname natūralų medį ar kitas natūralias medžiagas, ypač šios tendencijos ryškios Skandinavijoje, kur nebijoma natūralaus medžio senėjimo. Mus riboja ir gaisriniai reikalavimai, todėl kol kas esame priversti ieškoti alternatyvų. Renkamės dažniausiai aukščiausią atsparumo klasę, nes tos pačios tekstūros ar faktūros kolekcija gali turėti skirtingas atsparumo klases. Kokybė ir atsparumas yra visų svarbiausia. Trumpalaikio efekto nesiekiame, geriau paprasčiau, bet kad ir po 10 m. atrodytų gerai.
PVC grindys labai tinka ir šildomosioms grindims. Jos nėra jautrios temperatūrai, drėgmei, todėl natūralu, kad žmonės namams vis daugiau renkasi PVC dangas. Priprantama ir prie plytelių, nes jos yra labai praktiškos, estetiškos, jų milžiniška įvairovė, todėl jos užima vis didesnę erdvę ir namuose.
Apibendrinant
G. Čaikauskas: Reziumuodamas galėčiau teigti, kad įvairios dangos buvo, yra ir bus įdomios ir reikalingos, tačiau jų panaudojimas turi būti susijęs su architektūros sprendinio esmine koncepcija, o gamyba – su šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais tvarios, ekologiškai motyvuotos gamybos iššūkiais. Visa kita – projektuotojų, statytojų ir užsakovų lūkesčių, vizijų ir sprendinių prerogatyva.
V. Malenko: Eiliniams vartotojams kaina taip pat jau nebėra lemiamas veiksnys. Kylant pragyvenimo lygiui, formuojasi tam tikros vertybės, panašiai kaip ir su maistu – svarbu ir ekologinės ypatybės, kiek dangos lemia sveiką gyvenimo būdą. Su A++ ir A+ klase atsiranda nemažai pokyčių, tačiau išskirtinių pastatų procentas kol kas nėra didelis, nes atsižvelgiama į biudžetą ir progresas yra lėtas.
