Kambario sąlygos pašiurpino
Kaunietė Kotryna, Vilniaus universiteto studentė, pasidalino savo asmenine patirtimi. Pasak jos, gyvenimo universiteto bendrabutyje sąlygos nebuvo pačios geriausios.
„Pirmam pusmečiui buvau pasiėmusi bendrabučio kambarį, bet jis buvo labai blogas ir aš nenorėjau į jį grįžti, tai pirmas dvi savaites važinėjau pirmyn atgal kiekvieną dieną iš Kauno į Vilnių. Paskui pasikeičiau bendrabučio kambarį ir pagyvenau vieną pusmetį bendrabutyje, o dabar daugiau nei pusmetį gyvenu nuomojamame bute“, – savo patirtimi dalinasi Vilniaus universiteto studentė.
Kotryna tęsia, kad išvystos bendrabučio kambario sąlygos ją šokiravo.
„Viskas ten buvo labai blogai – sienos atsilupinėję, čiužinys kažkoks neaiškus, viskas blogai. Kai teko tarptautinėje mokykloje mokantis gyventi keturiese kambaryje ir tokiame kambaryje buvo geresnės sąlygos negu gyvenant dviese, tai nelabai turiu komentarų net“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovė.
Pasak VU kanclerio Raimundo Balčiūnaičio, sąlygos bendrabučių kambariuose yra gerinamos nuolat. Jo teigimu, atnaujinimo darbai bendrabučiuose vyksta ištisus metus, mat jaučiamas tokių atnaujinimų poreikis.
Vis dėlto, vienviečiai kambariai VU bendrabučiuose nėra siūlomi, o vonios kambariu gali tekti dalintis ir su nemaža dalimi kitų bendrabučio gyventojų. Pasak VU kanclerio, vienu vonios kambariu gali dalintis skirtingas skaičius studentų – šeši, dvylika ar aštuoniolika.
Butas – brangiau nei bendrabutis
Universiteto bendrabučiuose kambarius gali gauti ne visi to norintys studentai. Anot VU kanclerio, kasmet pavyksta patenkinti apie 95 proc. norinčiųjų prašymų. „Turime kriterijus, pagal ką teikiame pirmenybę. Tai yra socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, žmonių pajamos, atstumas nuo Vilniaus“, – komentuoja VU atstovas.
Mykolo Romerio universiteto Infrastruktūros ir technologijų direktorius Rimantas Kuliešius dalinasi, kad vietų bendrabučiuose – per akis. Jo teigimu, maksimalus poreikis, kurį galima patenkinti, yra apie tūkstantis vietų. Anot pašnekovo, iki šiol MRU 100 procentų patenkindavo studijuojančių studentų apgyvendinimo poreikį.
Skaičiuojama, jog už kambarį universiteto bendrabučiuose gali tekti pakloti apie 260 eurų, tačiau kaina priklauso nuo kambario tipo, o ir gyvenimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo bendrabučio sąlygų.
„Šiuo metu studentams galime pasiūlyti vienviečius, dviviečius ir triviečius kambarius. Studentų namuose nebeturime bendro naudojimo sanitarinių zonų, yra įrengti atskiri tualetai ir dušai šalia kiekvieno kambario“, – komentuoja MRU atstovas.
Tie studentai, kuriems vietų bendrabučiuose neužtenka ar kurių netenkina siūlomos sąlygos, būsto ieškosi patys.
Pasak „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, studentinis būstas vis gerėja, o pats studentas – mokesnis ir galintis sau leisti daugiau. Specialisto teigimu, nėra taip, kad studentai nuomojasi pačius prasčiausius būstus.
Skaičiuojama, jog pasiryžusiems nuomotis būstą studentams gali tekti mokėti ženkliai daugiau nei už gyvenimą bendrabutyje. „Patys butai paprastai būna brangesni, jų nuomos kainos prasideda nuo 350-400 eurų. Matėme ir tokių studentų, kurie išsinuomoja didžiausius butus senamiestyje“, – įžvalgomis dalinasi M. Čiulada.
Tačiau net ir pasiryžusiems nuomotis būstą studentams jį surasti nėra lengva. Esą studentas yra priskiriamas netvariai nuomininkų kategorijai. Pasak M. Čiulados, studentų gyvenimuose daug kas gali keistis, todėl nuomotojams patrauklesni jau sėslesni nuomininkai.
Populiarėja bendro gyvenimo erdvės
Nepatekusiems į bendrabučius ar neradusiems tinkamo būsto studentams yra ir kitų alternatyvų. Šiomis dienomis studentai renkasi jau spėjusias išpopuliarėti bendro gyvenimo erdves.
Kaip paaiškina bendro gyvenimo namų „Solo society“ vadovė Monika Gurauskaitė, co-living, arba taip vadinamoje bendro gyvenimo, erdvėje yra siūloma daugybė paslaugų, viena kurių – apgyvendinimo.
Bendro gyvenimo namuose yra siūlomi privatūs gyvenamieji kambariai kartu su bendromis virtuvėmis, kitomis bendruomeniškomis erdvėmis bei veiklomis.
Vis dėlto, čia gyvenantis studentas iš Prancūzijos Tanguy teigia, kad privatumo čia gali pritrūkti.
„Tokiose apgyvendinimo įstaigose tenka daug kuo dalytis su kitais, kartais net su itin daug žmonių. Pastaruosius dvejus metus Prancūzijoje savo bute gyvenau vienas, viską turėjau tik sau, todėl dabar dalintis kai kuriais daiktais su kitais gyventojais yra gana sudėtinga“, – sako pašnekovas.
Nepaisant to, co-living erdvės pakankamai patrauklios studentams iš Lietuvos ir užsienio. Kaip teigia M. Gurauskaitė, per pastaruosius metus daugiau nei 60 proc. šių erdvių gyventojai buvo studentai, studijuojantys įvairiuose universitetuose Vilniuje.
Už kambarį bendro gyvenimo namuose gali tekti pakloti nuo 570 eurų, kaina kyla priklausomai nuo kambario tipo ir apsistojimo trukmės.
